2011-10-24 | Jolita

Kodėl pienas negali būti tik pienas, o vištiena – tik vištiena? Ar yra būtina naudoti gausybę maisto priedų?

Kodėl leidžiama pardavinėti dešras be mėsos?

Kodėl tik vienas skilandis turi ES patvirtinimą kaip tikras lietuviškas gaminys? Trūksta maisto gamintojų iniciatyvos?

Kilus “E priedų” skandalui, dažnai galime pastebėti, jog maisto produkto etiketėse nenurodomas joks priedas E, tačiau yra daug neaiškių žodžių (natrio sulfatai, fitai chloridai ir kiti nelabai suprantami terminai), kurių paieškojus internete gali sužinoti, jog tai toks pat E, tik kitaip užrašytas. Ar nemanote, jog taip bandoma klaidinti vartotoją, jog jis pirktų produktą, manydamas, jog jame nėra jokių E?

2011-10-21 | Vidas

Stebina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasyvumas. Eilę metų gamintojai tiekdavo maisto produktus kaip ekologiškus, tačiau užrašai ant pakuočių apie ekologinį produktą buvo daugiau marketingo dalis, o ne tiesa apie produkto sudėtį. Atrodo, kad tarnybos besąligiškas pataikavimas verslui ir pinigams užgožia jos tikslus. Užeikite, pavyzdžiui, į Utenos turgaus mėsos paviljoną – prekiautojų chalatai murzini, ant pirštų žiedai, jau nakalbant apie kepuraites ir kitus higienos reikalavimus. Todėl ir atrodo, kad mūsų valstybinės tarnybos sukasi, kaip apatinis girnapusės akmuo, pamiršdamos principus, reiklumą, aktyvumą, objektyvumą.

2011-10-21 | Skaistė

Kurios ES valstybės daugiausiai augina ir eksportuoja genetiškai modifikuotus maisto produktus? Kokie įstatymai riboja GMO naudojimą ir jų “judėjimą” Europos rinkose?

2011-10-21 | Laima

Sveiki,
1. Kodėl iki šiol neįgyvendinta idėja (ar reikalavimas?), kad aprašai apie maisto produktų sudėtį turi būti įskaitomi – šriftas tam tikro dydžio? Neretai produkto sudėtis spausdinama ant tamsaus (blizgančio) fono mažomis raidelėmis.
2. Dar nuo sovietinių laikų prasprūsta informacija, kad vištos lesinamos hormonais ar kitokiais kenksmingais pašarų priedais – kad greičiau augtų. Manau, kad chemijos amžiuje padėtis gali būti dar blogesnė/nesveikesnė. Gali būti panaši padėtis kalakutų (neva sveikos mėsos) veislynuose? Ar šioje srityje yra laikomasi tam tikrų sveiko maisto normų, kaip griežtai kontroliuojami paukščių augintojai ir mėsos vartotojams tiekėjai?
3. Pastebėjau, kad net “aliaskinių menkių” tiekėja į Lietuva – Kinija. Pastaroji garsėja nesveikai auginamomis žuvimis (šeriamos antibiotikais ir pan.). Kokiu būdu kontroliuojami maisto produktų į Lietuvą importuotojai? Žinant, kad veši mūsuose korupcija ir daugelį pažymų galima nusipirkti, ar numatomi svertai nesveiko maisto įvežimui suvaldyti?
4. Įdomu, ar stebima dantų pastų kokybė ir jos sudedamosios dalys? Juk tai beveik tas pats, kas maisto produktas. Be to, sugadintais dantimis neįkasime maisto
5. Apie indų ploviklius. Ar kontroliuojama jų sudėtis? Juk šie chemikalai lieka ant plaunamų indų ir patenka su maistu į organizmą. Aš asmeniškai neperku itin gerai nuriebalinančių “Fairy”, tačiau pastebėjau, jog reklama daro savo – pirkėjai renkasi juos.

Ačiū už būsimus atsakymus