TEMA: Bankai 2010. Vizijos ir iliuzijos
Pateikite savo klausimą Lietuvos komercinių bankų vadovams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, ekonomikos ekspertams ar bankus prižiūrinčių institucijų atstovams. Išgirskite atsakymus tiesioginiame TV eteryje ir “Pinigų kartos” interneto portale.
Ekspertas
Svetima piniginė
"Žinai, kad du doleriai retas pinigas, todėl juos ir turiu. Draugai sakė, kad sėkmės ženklas. Esu patiklus lietuvis. Įsidėjau į piniginę ir jau beveik 10 metų neišimu."
[...] 10 klausimų laidai Bankai 2010. Vizijos ir iliuzijos http://www.pinigukarta.lt “laida: Bankai 2010. Vizijos ir iliuzijos” Kovas 4th, 2010 | Kategorija: Be [...]
Sveiki. Norėčiau išgirsti kokie yra bankų veiksmai lipant iš krizės? Ar bankai dabar atidžiau renkasi žmones, kuriems skolina? Ar gali bankas skatinti vartojimą? Kitas klausimas ekonomikos ekspertams: Kokioje krizės fazėje mes esame? Ar jau perėjome blogiausią periodą? Kokia reali data Lietuvoje įsivesti eurą ir kokia iš to nauda bus mums, paprastiems Lietuvos gyventojams?
Bankai deklaruoja, kad palengvina zmonem atsidurusiems krizeje. Paaiskinkite, kaip suprasti deklaruojama banku mokejimo salygu palengvinima, kai kiekvienas busto paskolos ir kredito atidejimas keliems menesiems kainuoja 0.5 procento marzos padidinima visiems 30metu?
KOKIOS yra valstybes garantijos, apsaugant zmones nuo banku lupikavimo, iskraustymo is vieninteliu namu, ir apsaugant nepilnamecius vaikus nuo vaiku namu likimo. nes dauguma pateke i sia situacija yra ne savo noru, o taip susikloste pasaulio ekonomika, kodel si pasauline krize nepripazistama force major salyga
Laba diena,
Paaiskinkite prasau, kam bankams reikalingas nelikvidus turtas? Nemokiu klientu, isigijusiu nekilnojamaji turta su kreditu, labai daug. Bankai parduoti tokio turto (bustu ar zemes) neskuba, ir kainu taip pat nenuleidzia. Maza to, ima ikeitimui zemes ukio paskirties zemes sklypus uz 1/3 ju buvusios vertes. Kam bankams sitiek nelikvidaus turto?
Gyvename informaciniu technologiju amziuje, nejaugi taip sudetinga pagreitinti pavedimus tarp skirtingu lietuvos banku? Naudojantis internetine bankininkyste ir padarius pavedima i saskaita esancia kitame lietuvos banke penktadieni vakare pinigai bus pervesti tik pirmadienio ryta.
Laba diena. Kaip pasirinkti banka (indeliui,pensiju fondui, gyv.draudimui ir tt)Kokie pasitikejimo kriterijai,kur jie skelbiami?
Laba diena,
Turėjome lengvatine būsto paskolą Swedbanke. Lengvatine suma buvo apie 10.000 Lt. Keičiant banką (dabar tai yra Nordea), nes konkurentai pasiūlė ženkliai geresnes sąlygas, lengvatine dalį reikėjo gražinti. Buvo paaiškinta kad bankas šiuos pinigus gražins savivaldybei. Pareikalavus tai patvirtinančių dokumentų iš banko, buvo paaiškinta, kad tai yra konfidencialus susitarimai ir bankas mums nieko nepateiks.
Ar galima butu galima gauti, kokius nors įrodymus, kad bankas šiuos pinigus gražino į biudžetą, nes kyla abejonių banko veiklą?
Esant reikalui visi įrodantis šį faktą dokumentai yra.
Kodėl valstybė nesiima jokių priemonių prieš bankus? Kodėl nepradedamas tyrimas dėl bankų (savi)veiklos? Vieša paslaptis, kad būtent bankai ir yra ekonominės krizės kaltininkai. Valstybė privalo apginti savo piliečius, savo ekonomiką. Kodėl nepradedamas tyrimas ir nepateikiamas daugiamilijardinis ieškinys už griaunamą ekonomiką ir apskritai valstybę? Kodėl bankams leidžiama plėšti palūkanas ir priimti indėlius tada, kai jie patys nekredituoja, tuo sukeldami ekonominį chaosą? Kodėl nepaskelbiama nepaprastoji padėtis ir nepritaikomos Force Majeure aplinkybės?
KLAUSYMAS:
Kokias padarytas klaidas Jūsų (valdžios, verslo, bankų, piliečių) požiūriu apnuogino dabartinė krizė ir kokias pamokas privertė išmokti ateičiai?
Klysti gali ir protingi, klaidas kartoti tik kvailiai…
SAMPROTAVIMAI:
Valstybės, piliečių, verslo, bankų problema ir klaida, kad didžioji dalis pinigų srautų buvo nukreipta į NT sektorių ir namų ūkių gerovę. Visi norėjome gyventi gerai čia ir dabar, nesusimąstydami apie rytoju. Deja nenusipelnėme…
Visiškai kitokia padėtis šalyje būtų jei pinigų srautus būtume diversifikavę: į technologines naujoves, į gamybinius įrenginius, į ilgalaikę pridetinę vertę kuriančias ir į eksporta orentuotas ūkio šakas. Deja vietoje gamyklų turime tik tuščias komercines (biuru ir prekybos) patalpas ir realios vertės neatitinkančius butus ir namus.
Manau, valstybei siekiant užtikrinti makroekonominį stabilumą ir kryptyngą ūkio plėtra reikėjo įstatymais, mokesčiais ir lengvatomis labiau diversifikuoti ūkio plėtrą ir augimą nukreipti daugiau į eksportą, o ne į vidaus rinką. Atsižvelgiant į „Rusijos“ krizės patirtį, augimo metais tikrai galima buvo sukaupti rezervą.
Piliečiai patikėja rojumi žemėje gyveno čia ir dabar. Deja… gyvenimas ateities sąskaita parodė, kad ne būtinai viskas keičiasi tik į gerąją pusę. Gyventi geriau galima tik kai to nusipelnei.
Verslas, reikia pripažinti pas mus dar tik formuojasi, dažnai orentuojasi į trumpalaikį pelną, o ne į ilgalaikius tikslus ir misija. Kylant NT sektoriui visi buvo tapę NT vystytojais… Ir reikia pripažinti, kad didelė dalis mūsų ale verslo orentuota ne į pridetinės vertės kurimą, o į pirk/parduok. Tikiuosi ši krizė privers iekoti alternatyvų vidaus rinkai ir orentuotis į didesnes rinkas.
Bankai su užsienio kapitalu atsinešę ir ilgametę patirtį, deja parodė neturintis socialinės atsakomybės, o tiesiog darantys verslą. O su (pririštų lito ir euro) vilibor ir euribor palūkanų skirtumu šokiravo kiekvieną turintį su jais reikalų. Tikiuosi bent artimiausiu metu „atrišus“ paskolų mazgelį pirmiausiai ims kredituoti ne namų ūkius, o verslą.