TEMA: Aukštasis mokslas krizės metais. Problemos, perspektyvos ir nauja studentų karta

Prisistatymas

Get the Flash Player to see the wordTube Media Player.

Sakoma, kad protas ir pinigai nuteka ten, kur geriausia dirva jiems augti. Aukštasis mokslas yra užsienio šalių variklis. O Lietuvos? Apie tai antradienį, birželio 1d. TV laidos „Pinigų karta“ studijoje diskutavo universitetų, švietimo ir mokslo reikalų ministerijos vadovai bei studentų atstovai.

Atsakymai i klausimus

Get the Flash Player to see the wordTube Media Player.
  • 2010-05-31 | Henrikas Makauskas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Manau, kad dar daug studentų, ypač abiturientų nesupranta reformos esmės. Gal kažkas galėtų labai trumpai paaiškinti, jos ypatumus šių metų stojimo sistemos pavyzdžiu.

      |   Į viršų
  • 2010-05-31 | Martynas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Kaip vertinate vėl kilusį bumą į teisės ir vadybos specialybes? Ar universitetai nepaleis dar vienos diplomuotos nieko nemokančių bedarbių kartos?

      |   Į viršų
  • 2010-05-27 | Julius Taminskas

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Sveiki. Norėčiau paklausti, kodėl Lietuvos universitetai nori orientuotis į kiekybę, o ne į kokybę su savo politika, kuri leidžia ~80 proc. abiturientų įstoti į Lietuvos universitetus. Ar jūs nuoširdžiai manote, kad žmogus, kuris valstybiniame matematikos egzamine surenka ~40 balų gali būti geru matematikos mokytoju? Arba žmogus, neišlaikęs fizikos egzamino geru inžinieriumi? Gal geriau būtų priimti tik ~50%, o vėliau dar mažiau ir likusius nukreipti į kolegijas praktinėms studijoms. Suprantu, kad kris universiteto pelnas, bet juk tada galima būtų labiau koncentruotis į tyrimus, mokymo kokybės gerinimą ir stipresnius studentus.

      |   Į viršų
  • 2010-05-27 | Donatas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Krizės metais verslas pirmiausiai suskubo padidinti efektyvumą ir našumą. O ką iki šiol padarė Lietuvos universitetų administracijos? Ar buvo suefektyvinta administracijų veikla, atsisakyta nesusijusių funkcijų vykdymo ir jos atiduotos išorės tiekėjams?
    Pvz. Vilniaus universitetas iki šiol neatsisakė tam tikrų paslaugų, kurias galėtų pirkti iš kitų tiekėjų: valymo, transporto ir pan. Smulkius remonto darbus galėtų atlikti rangovai ir tikrai nereikia samdyti: tekintojo, frezuotojo, elektromonterio (šaltinis http://www.vu.lt/lt/struktura/telefonai/?darb=&kod=4).

    Lietuvos universitetai, nekalbant apie keturias dešimtis kolegijų, egzistuoja tarsi manydami, jog jie yra vieninteliai ir nepakartojami regione. Toli gražu. Kodėl Lietuvos aukštosios mokyklos vangiai jungiasi, kad taptų konkurencingesnės Šiaurės Rytų Europoje?
    Žinoma, administravimo išlaidas tektų sumažinti, skiriant jas konkurencingumo didinimui. Tuo pačiu smarkiai mažėtų darbuotojų skaičius. Tai akivaizdu ir gal todėl aukštųjų mokyklų vadovai bijo prisiimti drąstiškus sprendimus? Juk personalą reiktų sumažinti per pusę!

    Kol Lietuvos universitetuose nebus efektyvaus valdymo, šiuolaikiškų dėstytojų ir patrauklių studijų programų – neverta tikėtis grąžos. Siekiant apsaugoti valstybės investicijas nuo emigruojančių absolventų, reikia mokslą kredituoti. Jau liepą Lietuvą paliks medikai, baigę nemokamas studijas Lietuvoje. Sako į Lietuvą nebegrįš. Ir kas už tai atsako šiandien?

      |   Į viršų