Turtuoliai irgi šiukšlina

Man pirmadienis visai neišskirtinė diena. Atvažiuoju į darbą, persirengiu, pasiimu šiukšliavežės raktus, kompiuterį. Važiuoju man priskirtu maršrutu, pakeliui susisodinu krovėjus ir pradedam darbus.

Šiandien ir vėl važiuojam po turtingų žmonių gyvenvietes, po sodų bendrijas (čia kiek prastesni namukai). Keliai siauri, tvorų pristatyta, vidury kelio kažkieno pamesta mašina, papypinam, patraukia, važiuojam toliau.

Taip važiuodamas prisiminiau, kai prieš kelerius metus tekdavo laviruoti po Antakalnį, kur slypus perka ir didžiulius namus stato tik labai turtingi žmonės. Tuomet, kai prezidentu Rolandas Paksas buvo, aš veždavau jo šeimos šiukšles.

Pono Rolando matyti neteko, bet va jo žmoną – gan dažnai.

Atvažiuojam vieną dieną, o ten toks jaunas vilkšunis bėgioja, loja ant mūsų, o mes sustingtam iš baimės, į kiemą kojos nekeliam. Tada ateina p. Laimutė, paglosto šunį, sudrausmina, sako, jam, kad čia geri vyrai atvažiavo, nelok, Grantai. Šeimininkė šunį laiko, o mes per tą laiką šiukšles tempiam. Ir taip kiekvieną savaitę.

Šis maršrutas tapo ypatingas, nes po kelių menesių šuniukas priprato prie mūsų, o mes prie jo: atvažiuojam, o jis laukia, uodegą vizgina, džiaugiasi. Ir neduokdie, jei koks naujas krovėjas ateitų, tada jau saugokis, loja, urzgia kaip tikras sargybinis. Labai protingas šuo.

Į politikas nelendu ir politikuoti nenoriu, bet Paksų šeima tikrai tvarkinga (na bent šiukšles savo tikrai susitvarko), o ir p. Laimutė labai mandagi ir supratinga.

Ir visgi ne visi klientai tokie pasitaiko, gali nors kelis metus tą patį namą aptarnauti, konteineris vistiek bus paliktas už tvoros, už kurios piktas šuniukas loja nesustodamas.

Tuo mūsų darbas ir žavingas: niekuo neišsiskiriančią dieną visada nutinks koks įdomesnis įvykis. Ir jei jis teigiamas, tai ir diena puiki, na, o jei kokie nemalonūs nutikimai, tai ir savaitei susierzinimo užtenka.

Mano vienas kolega dirba tik senamiestyje, ir tik tada, kai visi normalūs žmonės darbus jau būna baigę ir ilsisi namuose. Jam tenka važiuoti romantiškai apšviestomis Senamiesčio gatvelėmis, tačiau gan dažnai sutikti visai ne romantiškai nusiteikusius žmones. Apie tai papasakosiu rytoj, o šiandien linkiu visiems kuo geresnių emocijų.