Titulinis» Eksperimentai» Misija: šildymo sąskaitos» Tyrimų rezultatai: blokiniai namai
Jau rašėme apie tyrimus, kuriuos drauge su VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų (PEMS) laboratorijos ekspertais atlikome „Misija: šildymo sąskaitos“ dalyvių namuose. Tad pats laikas imtis rezultatų analizės ir patarimų, kaip iškilusias bėdas spręsti ir bent kiek sąskaitas už šildymą sumažinti.
Termovizija iš lauko
„Termovizija turi įvairiausių subtilybių, kurios gali iškreipti temperatūrinius duomenis, tad į šį tyrimą reikėtų žiūrėti kaip į informacinį, atvaizduojantį bendrą pastato vaizdą spalvomis“, – tikina PEMS laboratorijos vedėjas Vygantas Žėkas. Kalbant apie blokinius namus, šis vaizdas išsiskiria tikrai plačia spalvų gama, mat pastate galima matyti nuo vėsiausių iki šilčiausių paviršių.
„Akivaizdžias peršilimo vietas matome ties šildymo prietaisais. Be to, šilumos pasiskirstymas sienose, kampuose ir sujungimuose itin netolygus“, – sako V.Žėkas. Kita bėda, kurią rodo termovizinės nuotraukos – ne visi šildymo prietaisai daugiabutyje šildo vienodai. Anot ekspertų, tai galėtų reikšti arba užakusius šildymo prietaisus, arba savavališkus veiksmus, kuomet atskiruose butuose įrengiami didesni radiatoriai ir šildymo sistema tiesiog išbalansuojama.
Termovizija iš vidaus
Viename iš blokinių daugiabučių PEMS laboratorijos ekspertai atliko termovizijos tyrimus iš vidaus. Tačiau ir jų rezultatai nieko gero nežada. „Matome akivaizdžius nesandarumus tiek tarp lango rėmo ir sienos, tiek varstomos dalies vietose, kur tarpinės galbūt išsidėvėjusios“, – aiškina ekspertas. Taigi net ir tuomet, jei langai atrodo uždaryti, pro juos į namus patenka minusinės temperatūros oras, kuris šaldo gyvenamąsias patalpas.
Racionalūs sprendimai
Apibendrinę tyrimų rezultatus, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos ekspertai blokiniuose namuose gyvenantiems eksperimento dalyviams siūlo pagalvoti apie šiuo spendimus:
Termovizines blokinių daugiabučių nuotraukas žiūrėkite galerijoje.
Tipas: Misija: šildymo sąskaitos
Žymos: šildymas, šildymo sąskaitos, temperatūra, termovizija, tyrimai, žiema
| 09:00 | Retėja gretosKasininkės tinklaraštis |
|---|---|
| 12:00 | Laidojam eurą (?)Eksperto tinklaraštis |
| 15:00 | Maisto produktų ženklinimasPradedu verslą |
| "PINIGŲ KARTA" | "Pinigų karta" skaito | "Pinigų kartos" draugai |
Visos teisės saugomos © 2011 Pinigų Karta

Gali pas mane atvykti, ir padaryti termovizine nuotrauką, Šilainiuose daugiabutis kampinis butas 1 aukštas, išorinės sienos šildytos iš vidaus, vienas kambarys su 5cm polistiroliu, kitas kambarys su 1mm akrilinių dervų. Galės palyginti apšildyma iš vidaus.
Galėjot parodyti, apšiltintų namų nuotraukas, tada žmonės labiau įsivaizduotų skirtumus
netrukus skelbsime naujų daugiabučių nuotraukas, tuomet ir galėsite jas palyginti
Knaisiojatės ne ten kur reikėtų. Todėl nenuostabu, kad nieko gero ir neatknisate.
Nesigilinkite į termovizorių vaizdus. Daugeliu atvejų sąskaitų dydis priklauso ne nuo šiluminės izoliacijos, o nuo suinteresuotų asmenų veiksmų. Kalbos apie daugiabučių renovaciją jau kelia šleikštulį, kai viso šildymo sezono metu bute tenka būti tik su šortais, marškinėliais trumpomis rankovėmis ir vaikščioti net be kojinių, nes visada yra per šilta (be jokių chimičinimų radiatoriuose), o gavus sąskaitą už šildymą nežinai ar čia juoktis, ar verkti iš nevilties…
Tiesioginis temperatūros reguliavimas bute yra neįmanomas, nes nėra taip paprasta įdiegti tiesioginio reguliavimo sistemą. Kitas dalykas- net ir tie, kurie šią sistemą įsidiegė, keikiasi, nes, susimažinę buto temperatūrą, jie vis tiek moka ne mažiau nei iki tol: visą taupymą suryja „stebuklingai“ padidėję mokesčiai už „laiptinių šildymą ir gyvatukus“
Taigi, net ir be specialių tyrimų galiu pasakyti: už šildymą turime mokėti 20- 30% mažiau, net jei nieko nekeistume. Nes mums nereikia perteklinio karščio. Ir mes nenorime už jį mokėti.
O kad išvengtume beprotiškų sąskaitų už šildymą, privalome reikalauti teisės aktų, pagal kuriuos atsakingi asmenys būtų „nuskausminti“ 100 kartų didesnėmis kompensacijomis, lyginant su gyventojų patirtomis „perteklinėmis“ išlaidomis.
Kitaip korupcija ir toliau bus pelningesnė už sąžiningą veiklą.
Maža to, pati laida „Pinigų karta“ praranda bet kokį patrauklumą, jei ji pamiršta kovoti su korupcija.
Juk ne veltui sakoma, kad sąžiningas verslas baigiasi ten, kur prasideda korupcija.
Susimąstykite „Pinigų karta“.
Ar bent savaitei nepamiršote tikrosios grėsmės Lietuvos verslui ir gyventojams?
Ar kiekvienoje laidoje vadovaujatės sąžinės balsu?
O gal tik apsimetate gerovės puoselėtojais?
Jei ne, tai svarbiausias jūsų taikinys turėtų būti korupcijos išvešėjimas visais lygiais (tame tarpe ir žiniasklaidoje).
Lauksime atsinaujinusios “Pinigų kartos”.
Tik, prašau, be veidmainiavimo…
Bro, susirandi kas administruoja Jūsų šyldymo sistemą ir paprašai kad sumažintų šyldymą. VISAS. Tiesa.. jei pas kitus +12, kai pas tave +25 tuomet reikia sistemine problemas aiškintis.
O ką daryti tiems, kurie “džiaugiasi” 15 laipsnių bute? Turbūt nesuprantate, kad jeigu jums per šilta, tai greičiausiai kažkam per šalta name. Ir kas įdomiausia, tai visi gali reikalauti, kad jiems šildytų pakankamai (pagal higienos normas), bet dėl išbalansuotų sistemų (prisistatę kas nors radiatorių per daug, arba tiesiog rūsyje betvarkė) niekada nebus visi patenkinti.
Taip pat norėčiau pasiteirauti, ar skundėtės kada nors, dėl to, kad per šilta? Kažkaip nematau, kad apie tai būtų užsiminta.
Pas mus bute (viršutinis aukštas) buvo rekordas 13,7! Tik kambariuose, kur apšiltintos sienos (viename iš jų ir lubos) buvo patenkinama temperatūra (kur lubos apšiltintos 19, kur tik sienos 17). Ėjo nekartą matuot pas mus temperatūras, kaip žadėjo padidinti, taip žadėjo, o temperatūra nesikeitė. Tai kuo mes prastesni už tuos, kam per šilta? O kas liūdniausia, tai niekas daugiau nesiskundžia (nors tikrai žinom, kad viršutiniai aukštai visi šiluma nesidžiaugia).
Kitas niuansas toks, kad jeigu kažkas (pas ką ir taip gana šilta), dar apsišiltina sienas, tuomet jam bus per karšta ir jis skųsis, kad sumažint šilumą, o tuo tarpu kiti šals.
Daugiabutis yra puiki terpė sukioti sklendes kaip patinka, nes vis tiek gyventojai nesiaiškina ir nesupranta kur ta šiluma išeina.
Aš manau, kad norint sutaupyti name šilumą reikia:
1) Pakeisti laiptinių langus, duris – pasirūpinti namo sandarumu.
2) Apšiltinti stogą (viršutiniai aukštai dažniausiai šąla ir jie gali reikalauti tos šilumos daugiau iki beprotybės, o kentės visi).
3) Įrengti termostatus ant radiatorių. Tai nėra itin brangu, nes dažniausiai trišakiai ventiliai ir taip būna įrengti (tik jie uždažyti ir užkirmiję), todėl reikia tiesiog šiek tiek rekonstruoti sistemą. Taip išnyks (arba bent jau apmažės) ta bėda, kad vieni kepa, kiti šąla.
Bet sunku pasakyt, kada taip bus, nes gyventojai daugiau mažiau vieni kitus ignoruoja ir bijo žodį pasakyt, o ką jau kalbėt apie problemų sprendimų ieškojimą.
Sprendžiant šildymos sistemos (dažniausiai vienvamzdės) išbalansavimo problemą galimi tokie sprendimo būdai:
pigiausias – nieko nedaryti:), bet tada yra nepatenkintų
iš fantastikos srities – paėmus pradinį šildymo sistemos projektą atlikti visų šildymo prietaisų inventorizaciją (t.y. pereiti per butus ir įvertinti ar kas prisidėjo ar nusiėmė radiatorių). Tada įvertinus naujus langus ir pan pertvarkyti sistemą (ten kur reikia sumažinti, o kur trūksta pridėti). Išbandytas metodas ir veikia.
labiau realistiškesnis, bet brangesnis balansiniai ventiliai ant stovų, termostatai ant radiatorių ir maži kosmetiniai vienvamzdės sistemos pertvarkymai (jungiamojo vamzdžio įrengimas, jei tokio nėra), na ir šilumos dalikliai.
geriausias, tačiau iš išvardytų brangiausias iš vienvamzdės perdarymas į dvivamzdę su visa reguliavimo ir apskaitos įranga.
Kitų priešnuodžių, deja, nėra.
Sėkmės renkantis