Pirmieji paieškų rezultatai

Spausdinti

„Jeigu klausysi visų patarimų, tai ne tik mašinos nenusipirksi, bet net ir dviratį bijosi rinktis“, – prieš internete nusižiūrėto automobilio apžiūrą rėžė mūsų eksperimento dalyvė Agnė. Bendromis pastangomis jai tinkančią mašiną interneto skelbimuose radome vos per dieną. Kitas eksperimento dalyvis Tomas taip pat ilgai netruko, tik „gyvai“ automobilio dar neapžiūrėjo, nes jis pardavinėjamas Kauno turguje.

Užsieniečiai tikrai neišperka visų automobilių Lietuvoje, o iš gausybės galima išsirinkti ir sau tinkančią mašiną. Tuo įsitikino Agnė, kuri jau apžiūrėjo Vilniuje parduodamą „Ford Focus“. Dabar belieka sulaukti „Kemi“ meistrų verdikto ir jeigu didelių trūkumų mašina neturės, Agnė sės su pardavėju prie derybų stalo. Automobilio išorė šiek tiek aplamdyta, todėl mergina tikisi, kad jai pavyks sumažinti kainą.

„Pinigu kartos“ komanda ir likę eksperimento dalyviai – Tomas ir Darius – su nekantrumu laukia savaitgalio kelionės į Kauno automobilių turgų: vyrai iš gausybės mašinų tikisi išsirinkti sau patinkančią, o mes – žurnalistai – turime ne vieną užduotį.

Naudotus automobilius pardavinėjančių įmonių atstovai sako, kad jų verslą yra uždengęs didžiulis šešėlis ir į valstybės biudžetą nesurenkama daugybė mokesčių. Prisistatyti nenorėję prekiautojai iš Vilniaus tikino, kad absoliuti dauguma mašinų parduodamos neregistruojant sandorių Lietuvoje, o jeigu sandoris ir registruojamas, tai nurodoma kas ir dvigubai mažesnė suma nei tikroji sandorio vertė. Taip perpardavinėtojas išvengia pelno mokesčio.

Kitas žinomas būdas – pasinaudoti tarpininkų, nuolat besisukiojančių turguose, paslaugomis. Pirkėjas dažnai net nežino, kad yra įtraukiamas į nelegalų sandorį, o pardavėjas į kišenę įsideda pelną ir nuo to valstybei nesumoka mokesčių. „Etatinis“ tarpininkas už parašą gauna keliasdešimt litų ir laukia kitų klientų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra užfiksavusi, kad automobilių perpardavinėjimo verslu nesiverčiantys asmenys per keletą metų „parduoda“ net apie 1500 mašinų.

Šeštadienį pamėginsime patikrinti, ar šios sukčiavimo schemos vis dar naudojamos, ir sus teisėsaugos pareigūnais pasiaiškinsime, kokio dydžio žalą valstybės biudžetui daro šešėlis naudotų automobilių perpardavinėjimo versle.

  • 2011-05-18 | Jurkis

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Oi koks šešėlis. Uošvis pirko automobilį, mokėjo, berods, 3000 eurų, popieriuose buvo parašytas suma 1300 eurų. Va taip tai. Štai kur reikia FNTT ir Kubiliui dar pasisukinėti. Su kasos aparatais. Aš rimtai.

    Atsakyti  |   Į viršų

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti