Kaip sužinoti, ar perkamas turtas – neįkeistas?

Internautas Lee eksperimento pradžioje parašė dėmesio vertą komentarą (kalbos netaisau) „Jei būtų noro žimoti tiesą apie NT kainų ir sandorių būklę – užtektų paimti Registrų centro duomenis (beje jų nėra daug-manyčiau kokie 1.5 tūkst.sandorių Vilniuje/mėn) ir atmetus bankų perimamus ir asmenų dovanotus bei palikimu gautus sandorius,gautume gana neblogus TIESĄ atspindinčius rezultatus……“

Statistiką gavome. Turime 2004 – 2011 metų, visų didžiųjų miestų, visos Lietuvos, individualių namų ir daugiabučių pirkimo pardavimo sandorius, fiksuotus Registrų centre. Jei kam nors įdomūs kažkokie konkretūs skaičiai – sakykite, žiūrėsiu diiidelėje lentelėje ir informuosiu. O čia pateiksiu su eksperimentu susijusią statistiką.

Taigi Vilniuje fiksuota sandorių (butai daugiabučiuose namuose. Individualūs namai neįeina):

2007 m. – 10880

2008 m. – 7804

2009 m. – 4553

2010 m. – 5858

2011 m. sausį, vasarį – 775 (vasario mėn. duomenys nepilni. Tikslesni bus po balandžio 1 d.)

Rinka kone dvigubai vangesnė nei „pikiniais“ 2007 – aisiais, tačiau šioks toks atsigavimas, sutikite, matyti. Kokią dalį to būsto pirkėjai sudaro fiziniai, o kokią juridiniai asmenys Registrų centras operatyviai ir nemokamai pateikti negali.

2009-aisiais centro darbuotojai darė gilią analizę apie vadinamuosius hipotekinius (bankų finansuojamus) sandorius bei jų įtaką Lietuvoje susiformavusiam ir vėliau sprogusiam NT kainų burbului. Aiškėjo, kad 2007-2008 m. bankai finansavo >95 proc. visų sandorių, o 2008 m. antroje pusėje ir 2009 m. įkeitimų dalis smuko iki 15-20 proc. visų pirkimo-pardavimo sandorių. Deja, pastaraisiais metais tokia analizė nebuvo daryta.

Kaip išsiaiškinti, ar norimas įsigyti NT neįkeistas? Kiek šis procesas trunka ir kainuoja? Kokių pažymų reikia sudarant būsto pirkimo/pardavimo sandorį? Konsultuoja Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

„Išsiaiškinimas“, ar perleidžiamas turtas nėra įkeistas, vyksta automatiškai ir privaloma tvarka, nes kiekvienu atveju sandorį tvirtinantis notaras Nekilnojamojo turto registro elektroninėje duomenų bazėje užsako ir peržiūri vadinamąją pažymą sandoriui, kurioje nurodomi turto savininkai, kuriomis teisėmis jie tą turtą valdo ir (jei yra) kaip tos teisės yra suvaržytos įkeitimu, areštu ar pan. Pažymos sandoriui įkainis (12,5 Lt) įskaičiuojamas į bendrą sandorį rengiančio ir tvirtinančio notaro paslaugų kainą.

Bet kuris asmuo taip pat gali Registrų centre įsigyti jį dominančio turto registro išrašą (nuo 5 Lt iki 10 Lt, priklausomai nuo užsakymo skubos), kuriame pateikiama informacija apie turto kadastro duomenis (statybos metai, statybos medžiagos, plotas, vertė ir t.t.) iki savininkų ir bendrasavininkų bei jų nuosavybės teisių suvaržymus. Artimiausiu metu (veikiausiai, balandį) galimybė įsigyti dominančio turto registro išrašą ir taip gauti patikimus duomenis apie jo įkeitimą bus realizuota internete, Registrų centro savitarnos sistemoje.

Beje, užpernai įdiegus nekilnojamojo turto sandorio elektroninę sistemą (NETSVEP) iš sandorio šalių nebereikalaujami jokie dokumentai. Pirkėjui ir pardavėjui pakanka kreiptis į notarą ir pareikšti norą sudaryti sandorį, o notaras pats NETSVEP sistemoje parengia pirkimo-pardavimo sutartį, į kurią automatiškai įkeliami duomenys iš Nekilnojamojo turto registro. Sandorio metu notaras nustato ir patvirtina šalių asmens tapatybę (tam teks pateikti asmens dokumentą), veiksnumą ir gerą valią. Sandoris tvirtinamas elektroniniu notaro parašu. Šalims pageidaujant, notaras čia pat internetu gali įregistruoti naujojo savininko nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, tad pirkėjui nereikia eiti į Registrų centrą. Jei turtą parduodančio savininko nuosavybės teisės yra suvaržytos, NETSVEP sistema neišduoda pažymos sandoriui ir sandoris tampa neįmanomas.