Hiphopiškai šuoliuojantis kino topas iš Venecijos

Siunčiu didelę saują itališkos saulės. Dienos čia karštos, bet naktys vėsokos.

Matau, kad savaitgalį mūsų žiūrovai vien tik šoko ir šoko trimatį hip-hopą. Dominuojančiai išjęs į sceną ŠOKIS HIP-HOPO RITMU 3D užregistravo galingą startą ir rimtą paraišką milijonui. Tikimybė surinkti šešis nulius didės su gerais žiūrovų atsiliepimais. Šokiai ir tęsiniai Lietuvoje neturi lygių.

O Venecijoje jau rytoj prasidės kino festivalis su ypač intriguojančiu Darreno Aronofsky psichologiniu ir beprotišku šokių trileriu JUODOJI GULBĖ, kuri kol kas neatžymėjo savo plunksnomis lietuviško repertuaro, bet po venecijietiško debiuto turėtų apsiskelbti apie premjeros datą.

Galvojau, kad septintą kartą atvykus Venecija jau niekuo negali nustebinti. Bet vakar įsitikinau priešingai, kai pamačiau Šv.Morkaus aikštėje įsikūrusių restoranų varžytuves … orkestrėlių atliekamomis melodijomis. Vienas penketukas užgroja, tai aplink restorano kėdes išsirikiuoja minia turistų ir po paskutinio akordo audringai paploja. Tuoj pat savo gyvą melodiją užtraukia konkurentai, o tie patys turistai pereina keliasdešimt metrų į šoną. Gražus vaizdelis ir daug uždegančios muzikos. Romantiškai atrodo nakties tamsoje paskendusi aikštė ir joje improvizuotą valsą šokančios senukų poros. O kai Franko Sinatros šmotą puikiai grojusio orkestrėlio akordeonistas paskutinę akimirką sugalvojo sodriai užtraukti “It’s My Way”, tai smagiai šypsojosi visi

Įdomios ir šiltos jums savaitės su šokiais pokiais bei geltonėjančiu rudeniu!

PS.: planuoju keliauti visą mėnesį, bet stengsiuos, kad topas nevėluotų taip žiauriai.