Gamtos mokslų mokytojai to nežinojo. O jūs?

Buvome pakviesti skaityti paskaitą apie atliekų rūšiavimo faktus, įpročius, mitus ir tikrovę. Pasirodo, jau keleri metai iš eilės Vilniaus mokyklų gamtos mokslų (biologijos, geografijos) mokytojams rengiami kelių dienų seminarai aplinkosaugos klausimais.

Mes jiems pasakojome apie esamą atliekų sistemą ir atliekų rūšiavimo mitus bei realybę, kiti – apie oro taršą, garso įtaką žmonių sveikatai ir pan.

Esminis dalykas, kurį supratome per/po šios paskaitos, kad tai, kas mums atrodo savaime aišku, kitiems – net ir gamtos mokslų mokytojams – yra tamsus miškas. Turim mintyje tai, kad, rodos, savaime aišku, ką ir kaip reikia mesti/nemesti į rūšiavimo konteinerį, o, pasirodo, tai didelė paslaptis, ir gyventojams kyla daug neaiškumų.

Įkvėpti tokio patyrimo norime pasidalinti informacija iš mūsų pranešimo mokytojams.

Ar žinote, kad per metus Lietuvoje susikaupia apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų? O vienas Lietuvos gyventojas per metus komunalinių atliekų sugeneruoja apie 400 kg? Internetuose rašo, kad panašiai tiek pajėgūs iškelti tik mūsų Lietuvos galiūnai ☺

Didžiąją dalį komunalinių atliekų – 83 proc. – sudaro mišrios komunalinės atliekos (jos keliaują į sąvartynus). Antrinės žaliavos, t.y. tos, kurias išrūšiuoja gyventojai ir įmonės, sudaro vos 6 proc. Tiesa, šis skaičius, kai per televizorių kalba koks valdžios vyras, dažnai tampa didesnis, bet visgi oficialiose ataskaitos jis yra tik toks. Likusius procentus sudaro kitokios atliekos, kaip, pavyzdžiui, tekstilė, stambiagabarinės atliekos ir pan.

Panagrinėjus komunalinių atliekų srautą paaiškėja, kad net 44 proc. viso to, ką vilnietis nuleidžia į atliekų šachtą, yra biodegraduojančios atliekos (virtuvės atliekos, augalai, vienkartinės nosinaitės, tualetinis popierius, gyvunų kakučiai ir pan.). Taigi, visos šios gėrybės keliauja į savartyną, ten pūva, genda, į atmosferą meta tonas anglies dioksido, skleidžia nosį riečiančius kvapus. O mes jų vis tiek nerūšiuojam, surinkimo sistemos neturim, vasarą skundžiamės kvapais, įvairiais šachtose gyvenančiai gyviais, bet…. taip esame įpratę.

Taigi maisto nerūšiuojame, nes neturime tam sąlygų, tačiau skaičiai rodo, kad nesame linkę rūšiuoti ir tų atliekų, kurioms šiokias tokias sąlygas visgi turime. Taigi, skaičiukai rodo, kad net 35 proc. visų komunalinių atliekų sudaro popierius, plastikas, stiklas bei metalas.

Pabandykime įsivaizduoti, kad visi gyventojai kruopščiai rūšiuoja popierių, plastiką, stiklą, metalą, biodegraduojančias atliekas, tekstilės gaminius, visi atliekų veižėjai viską surenka, surūšiuoja, paruošia perdirbimui, o perdirbėjai perdirba. Tokiu įdealiu atveju mūsų sąvartynuose nugultų ne 83 proc. atliekų, o tik 21 proc.! Įsivaizduojate?! Sąvartynai neskleistų tokio kvapo, galiausiai, ir atliekų kiekiai taip greit nesikauptų.

Tokie tad mūsų lietuviškį šiukšlių generavimo faktai ir truputis svajonių.