Brangios studijos: išmesti pinigai ar garantija ateičiai?

Meilė pinigams ir verslui virto galinga, sunkiai suvaldoma aistra, palaikoma prestižinės, aukštos klasės gyvenimą garantuojančios vizijos. Tiesiausias ir paprasčiausias kelias tos vizijos link – kokybiškas ir geras išsilavinimas. Tačiau ką gi reiškia “kokybiškas ir geras”? Gal šiuo metu labiau tiktų žodžiai “išskirtinis ir brangus”. O gal atvirkščiai – pigus?

Mokamas mokslas ne tik universitetuose, bet ir mokyklose vis dažniau baugina jaunimą ir jų tėvus. Nors Lietuva pagal studijoms skirtą viešojo sektoriaus finansavimą užima 6 vietą Europos Sąjungoje ir lenkia bendrijos vidurkį, pagal BVP, tenkantį vienam studentui, esame pačiame sąrašo gale.[1] Tai gal investicija į studijas, o ypatingai socialinių mokslų, yra nepelninga?

Ar galima išmokyti kurti verslą?

Šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai neparodė jokių netikėtumų, na, nebent, šiek tiek nelauktai sumažėjo norinčių studijuoti vadybą ir verslo administravimą. Štai žurnalistė Financial Times apžvalgininkė Lucy Kellaway jau anksčiau rašė, jog studentai į verslo mokyklas ims eiti reikalingų įgūdžių, o ne įsivaizduodami, kad gaus bilietą į išskirtinį aukštuomenės klubą.

Mokėdami didžiulius pinigus Oksforde, Harvarde ar Londone jaunuoliai dažnai tikėjosi garantuoto sėkmės kelio, tačiau realybė buvo visai kitokia. Prestižiniais diplomais apdovanotas elitas vis dažniau nesugeba rasti kvalifikuoto darbo ir pradeda dirbti pardavėjais, padavėjais ir administratoriais. Nepasitenkinę gaunamu atlyginimu, nes į mokslą investavo šimtus tūkstančių litų, jie pasiryžta pradėti savo verslus. Ir žinote ką? Kartais jie tam neturi gabumų…

Panaši situacija yra ir Lietuvoje. Jaunimas, baigęs universitetus, viliasi rasti darbą, kurį ketverius, o dažniau net šešerius metus mokėsi atlikti. Atvykę į Vilnių studentai leidžia pinigus, tikėdamiesi juos jau kitąmet susigrąžinti. Pasikartosiu, sunkiausia prestižinėse verslo, teisės mokyklose besimokantiems.

Pasikeis ir TV šou

Ar dar pamenate D.Trumpo „Mokinį“? Tokių specialistų gali niekam nebereikėti. Blizgantys, išdidūs, su geriausiais pasaulio verslo mokyklų diplomais, jie kartais tiesiog svajoja apie elektroninį laišką su netikėta antrašte „Jūs priimtas į darbą“.

Iš savo klaidų sparčiai mokosi ir televizijos, sumažinusios savo biudžetus, glamūrines laidas ir šou, keičia realiomis darbo paieškos laidomis.

Iš kitos pusės, sustabdytas švaistymas ir naujųjų Harvardo “Aleksų“ , verslo magistrų, ruošimas, sustabdys kompanijų kūrybiškumą ir ryžtą investuoti į verslą.

Ar investuoti į mokslą apsimoka?

Nesunkiai surandame ekspertų atliktus skaičiavimus JAV. Tai dešimt pačių brangiausių universitetų Amerikoje. Visi jie yra privatūs.

Ir nors visi šie skaičiai atrodo įspūdingai, panašias metines investicijų į mokslą grąžas gauna ir Lietuvos universitetų studentai.

Elitiniai Jungtinės Karalystės universitetai, gali pasigirti dar didesniais absolventų uždarbio vidurkiais,tačiau tikrai ne viskas yra taip gražu. Tam, kad tavo pinigai ir noras mokytis garantuotų tavo svajonių išsipildymą, reikia pasitikėjimo savimi, mokėjimo save parduoti, o taip pat ir sėkmės – atsidurti vietoje ir laiku.

Nuomonė:

Gediminas Kiveris, studijuojantis London School of Economics magistratūroje. Bakalauro studijas baigė Vilniaus Universitete.

„Sakyčiau, kad mano atveju už mokslą mokėti milžiniškus pinigus apsimoka. Na, rizika labai didelė, tačiau, jei nori dirbti finansinį darbą geriausiose firmose – tai vienintelė išeitis. Iš esmės perku galimybę, rizikingą, bet tiksliai žinau, kad toliau viskas priklausys tik nuo manęs pačio. Į geriausių įmonių karjeros muges, kviečiami tik elitiniai universitetai: LSE, UCL, Cambridge. Po to laukia daug etapų ieškant darbo. Keturi ar net penki. Labai svarbus pokalbis, per kurį ir įrodai, ko esi vertas. Praktikos ar darbo pradedi ieškoti prieš devynis mėnesius, spalį. Tai sunkus gimdymas, bet, jei nusišypso fortūna, atlyginama 30000-40000 svarų metine alga.“