Piktnaudžiaujama antibiotikais

Vos spėju atleidinėti klientus, nors gripo sergamumas aukštumų dar nesiekia, į vaistinę šį mėnesį plūsta labai daug žmonių. Man atrodo, kad iš dalies dėl tokio žmonių antplūdžio  kalti ir patys medikai. Gruodį jie rašė receptus tik vienam mėnesiui, tad dabar dėl tų pačių receptinių vaistų žmonėms tenka eiti antrą kartą ir pas tuos pačius gydytojus, ir pas mus.

Aišku, labai didelė dalis ateina dėl vaikų. Dabar žiema, vaikai labai serga, tad parduodu labai daug antibiotikų vaikams.  Kartais man atrodo, kad tie tėvai šiek tiek per daug vaikus pumpuoja vaistais. Bet dabar toks gyvenimo tempas, tėvai skuba lekia, bijo dėl darbo vietų. O darželiuose sergančių vaikų niekas nelaukia, tai ir girdo mažiukus įvairiausiais vaistais ir vis tiek veda į darželius.

Aš kartais pagalvoju, o kur tai mamai dėt tą vaiką? Tempia jį pas daktarą, tas išrašo vaistų, keliom dienom išrašo pažymą, kad nereikėtų mokėti už darželį, o tėvai stengiasi įvairiausiais būdais, kad vaikas kuo greičiau apsveiktų ir vėl galėtų eiti į darželį ar mokyklą, o jie į darbą.

Dabar labai madinga bet kokiu atveju išrašyti antibiotikus. Daktarai ištisai rašo vaikams antibiotikus, nors aš esu įsitikinusi, kad šiek tiek per ilgesnį laiką tas vaikas puikiausiai pasveiktų ir be jų. Bet dabar ir tie daktarai matyt nori apsidrausti, kad tik nebūtų jokių komplikacijų, nes juos vis puola iš visų pusių dėl menkiausio nieko. Tačiau man labai pikta, kad vaikai labai dažnai šeriami stipriais vaistais. Aišku, jeigu vaikui plaučių uždegimas, atsisakyti antibiotikų būtų didelė rizika. Tačiau jeigu yra virusinė infekcija – antibiotikų visiškai nereikia. Yra mamų, kurios atėję į vaistinę prašo homeopatinių vaistų, bet tokių – mažuma.

Nors ir žinau, kad antibiotikų reikia ne visada, patarti žmogui ar perkalbėti nepirkti gydytojo išrašytų vaistų, aš neturiu teisės. Pagal visą etiką, aš net negaliu  komentuoti gydytojo sprendimo, o tuo labiau patarti, kad šitų vaistų geriau vaikui neduoti.

Paprastai aš patariu tik pažįstamiems žmonėms, giminaičiams. Kurie labai dažnai skambina pasikonsultuoti dėl įvairių vaistų. Kartais aš nusidedu ir, jeigu žmogus manęs klausia patarimo, nes abejoja vaistais, pagal jo ligos istoriją patariu pabandyti kokią dieną palaukti ir negerti to vaisto. Jeigu jau blogės, tada siūlau daryti tai, ką liepė gydytoja.

Tačiau aš turiu vieną draugę, medikę, kuri labai pyksta ant vaistininkių, nes sužinojo, kad šios peržengia visas darbo etikos ribas ir pacientams aiškina, kad gydytoja išrašė nesąmones, kad tokių vaistų geriau negerti ir t.t.

Mūsų darbe galioja tokia taisyklė – jeigu gydytojas išrašė vaistą, reiškia jo reikia. O ar jo tikrai pacientui reikia, yra gydytojo kompetencija. Mes neturime teisės kištis.