Tyčiojasi iš kitokių, bet ne iš neįgaliųjų

Visi žinom ir suprantam, kokie žiaurūs gali būti vaikai.  O patyčios mokykloje – itin skaudi tema. Paskutiniu metu šia tema jau pradėta atvirai kalbėti ir per TV, ir per kitas informavimo priemones, kad vis dažniau mokyklos priverstos ieškoti efektyvių priemonių, kaip išvengti patyčių.

Mano mokykloje, ko gero, kaip ir daugelyje kitų šalies mokymo įstaigų, ši problema egzistuoja. Tačiau  galiu tik pasigirti, kad šį nemalonų reikalą sprendžiame visi – ir vadovybė, ir labai atsakinga, darbšti socialinė pedagogė bei visas mokytojų kolektyvas. Klasės valandėlių metu rengiame pokalbius. Nuskriaustuosius drąsiname, „erelius“ drausminame. Aš manau, kad mokykla tam ir yra, kad bent pabandytų įdiegti bendrąsias žmogiškąsias vertybes.

Dažniausiai tyčiojamasi iš neturtingų vaikų, stambesnių, lėtesnių, ar besimokančių pagal palengvintą programą – tiesiog kitokių. Tačiau turime porą vaikų, kurie yra fiziškai nuskriausti (invalido vežimėlyje bei su kitokiomis rankytėmis, nei visų), galiu pasidžiaugti, kad mokiniai su jais bendrauja labai gražiai. Pavyzdžiui, mūsų mokykla yra dviejų aukštų, nepritaikyta invalidams, tai klasės draugai, tiesiog ant rankų nešioja nevaikštantį vaikiną. Niekas neignoruoja ir neskriaudžia ir kito berniuko, niekada neišskiria jo iš savų rato.  Jis visur kviečiamas, bet ir pats yra labai aktyvus ir norintis bendrauti.

Yra kitos tautybės vaikas mūsų mokykloje, jį užkabina dažniausiai, tačiau jis ir pats nuolatos kabinėjasi prie kitų vaikų. Todėl sunku pasakyti kuris kaltesnis dėl tų patyčių.

Yra buvę, kad susipyko pora (įsimylėjėlių), vaikinas merginą valgykloje apliejo grietine, o draugai filmavo ir vaizdelį įdėjo į internetą. Buvo aiškinamasi su policija, socialinė darbuotoja pasirūpino, kad vaizdelis iš interneto būtų išimtas dar tą pačią dieną.

Būna, kad dėl patyčių sulaukiame ne nuskriaustų vaikų skundų, o jų tėvų skambučių. Pakankamai dažnai sulaukiu tėvų skambučių, kad „tas ir tas ant mano vaiko sakė taip ir taip“. Tada kviečiu „nusikaltėlį“ bei „nuskriaustąjį“ ir aiškinamės, kaip ten buvo. Dažniausiai pasirodo, kad abu kažką viens ant kito sakė ir bausti kurį vieną būtų neteisinga. Na, o jei matyti, kad tikrai vienas „erelis“ siunčiu pas socialinę darbuotoją.

Didžiausia bausmė ir yra siųsti pas socialinę darbuotoją. Žinome, kad pyktis kuria pyktį, jei bandom vaiką aprėkti ar pan., viskas atsigręžia prieš tave.