Darydami špargalkes – tobulėjame

Kaip ir per amžius amžinuosius, nuo mokyklos gyvavimo pradžios, mokiniai nusirašinėja ar bent jau stengiasi tai padaryti. Tiesa pasakius, aš pati niekada nemokėjau nusirašinėti, prisidarydavau paruoštukių, bet niekad neišsitraukdavau, net ir studijų laikais neišdrįsau. Dabar labai madinga paruoštukes daryti kompiuteriu, sumažinus šriftą – nieko naujo, juk vis tiek sulanksto į armonikėlę. Pasitaiko paruoštukių penaluose, mažyliai bando apsirašinėti rankas. Kiti bando tiesiog nusirašyti iš knygos.

Mano nedidelėje praktikoje „nusirašinėtojų“ pasitaikė nedaug, o jei nusirašo vieni nuo kitų – labai puiki būna kita pamoka, kai mokytoja garsiai išnagrinėja nusirašymo gan kvailokas klaidas. Jei pasitaiko identiškų darbų – jų nevertinu, tiksliau iškart skiriu mažiausia balą abiems pusėms. Nusirašymo prevencijai geriausiai suveikia, kai prieš kontrolinį darbą paprašoma mokinių susidėti visas priemones į kuprines, išskyrus parkerį. Žinoma, pranešu ir tai, kad bet kokie sukinėjimaisi, žiūrinėjimai į suolo draugo darbą yra vertinami neigiamai, kontrolinio darbo lapas paimamas. Kita prevencinė priemonė – kontrolinių darbų sudarymas, paruošiami keli variantai, vyresniems skiriamos užduotys reikalaujančios analizės, samprotavimo, lyginimo – kitaip nei datos, nuo draugo nenukopijuosi. Na ir maniškiai mokinukai jau tai supranta.

Nesakau, kad visiškai niekas mano pamokos metu nenusirašo, juk jaunoji karta visad lenkia vyresniąją Galbūt dar ir nežinau kažkokios technikos…

Paruoštukės rengimas, kaip procesas yra puikus dalykas mokymuisi, daugelis ir išmoksta, kol pasidaro. Keletą kartų esu praktikavusi tokį dalyką: prieš kontrolinį darbą paprašau atnešti paruoštukes, tokių drąsuolių pasitaiko nedaug, bet jiems pridedu balą prie kontrolinio darbo.