Problemos dėl žalos atlyginimo

Dabar labai  madinga per teismus reikalauti žalos atlyginimo. Tiek materialinės, tiek nematerialinės. O ir reikalaujamos arba jau priteistos sumos dažnai būna gan įspūdingos. Tačiau niekas negarantuoja, kad nukentėjusioji pusė, būtent tiek pinigų iš nuteistojo ir gaus.

Teismo priteista skola nuteistajam niekur nedingsta, net jei jis tuo metu visiškai neturiu jokių pajamų ar turto. Žmogus ieškinį gali atlyginti nebūtinai iš karto, tą galima padaryti net ir po kelių metų, ar dar vėliau. Paprastai, teismo priteistas sumas išieško antstoliai. Jie turi vykdomąją išieškojimo bylą ir vos sulaukę, kada nuteistasis įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi ką nors, iškart prisistato dėl žalos atlyginimo.

Aišku, būna tokių atvejų, kai iš nuteistojo tu nieko nepaimsi. Nes jis, galbūt, niekada nedirbo, neturi jokių santaupų, turto, jokių pajamų. Ypač dabar, kai ekonomika išgyvena sunkmetį, daug ieškinių taip ir nuplaukia. Daug žmonių žalos atlyginimo taip ir nesulaukia.

Pagal žmogaus teisių konvenciją negali būti tokio dalyko, kaip priverstinis darbas. Tad nuteistąjį priversti atidirbti įkalinimo įstaigoje ir taip bent kažkiek padengti ieškinį – draudžiama. Bet jeigu žmogus pats sutinka, jis laisvės atėmimo vietoje gali dirbti ir atlyginti kokią nors laisvėje padarytą žalą. Galbūt jis iki nuteisimo turėjo pajamų, sąskaitą banke. Turėjo turto, tuomet antstoliai pirmiausia taip išieško žalos atlyginimą.

Aišku, jeigu žmogus geranoriškai nori atlyginti žalą, tai jis ir išėjęs iš laisvės atėmimo vietos įsidarbins. Arba ieškos būtų, kaip nors šiek tiek užsidirbti dar atliekant bausmę.

Kokių darbų  įkalinimo įstaigose yra, tiksliai nežinau, bet manau, kad smulkių darbelių tikrai galima rasti. Kiek žinau, galima padėti virtuvėje, dalinti maistą, kai kuriuos ūkio darbus atlikti, elektrą sutvarkyti, lemputes pakeisti, stalių dirbtuvėse, ką nors paremontuoti. O tokių darbų, kaip anais laikais būdavo, kad Pravieniškėse, pavyzdžiui, gamindavo baldus, tai tikrai nebėra.

Juk ir laisvėj darbų nėra, tad gal netgi ir nesąžininga būtų, jei nuteistiesiems dar būtų parūpinamos ir geros darbo vietos. Čia būtų netgi privilegija, kad nusikaltėlis gautų darbą, kai rinkoje tokia prasta padėtis ir normalūs, eiliniai žmonės vargsta ir neranda sau darbų.

Labai dažnai pasitaiko, kad ir išėję iš įkalinimo įstaigų, nuteistieji vengia oficialiai dirbti, kad nereikėtų mokėti priteistų ieškinių. Jeigu nusikaltimą padaro asmuo iki 18m, ieškinius padengia tėvai ar kiti atsakingi asmenys.