Sąskaitos viršija algą
Jau kuris laikas ryte į darbą pro pašto dėžutę einu su baime. Dabar ypatingai bijau, kokią sąskaitą gausiu už sausio mėnesio šildymą. Jau keli metai, kai mano algos nežtenka padengti visų komunalinių mokesčių sąskaitų. Drebu kiekvieną žiemos mėnesį.
Laimei, gyvenu nuosavame bute (perrašė tėvai) ir man nereikia mokėti nuomos. Kitaip visiškai prapulčiau. Gyvenu viena, uždirbu iki 900 litų, jei gaunu premiją mano alga siekia 1000. Atrodo, visai neblogi pinigai, už kuriuos galima gyventi. Tačiau kiekvieno mėnesio pabaigoje man užeina depresija.
Praeitą mėnesį vien už šildymą atėjo 360 litų. O net šalčių didelių nebuvo. Kadangi dirbu nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, o laisvomis dienomis lekiu į kaimą pas tėvus, daug vandens nesunaudoju. Elektros mano manymu irgi nedaug sudeginu. Kartais juokiuosi, kad nors mano šaldytuvas ir tuščias, laikyti išjungto vis tiek negaliu, tai jis man per mėnesį kokį 30 litų vis tiek pravaro. Dar labai smarkiai nervus gadina gyvatukas, brangus kaip rupūžė. Nesuprantu, kam jis iš viso rekalingas. Dar ateina sąskaitos už telefoną.
Kai viską susumavau, už gruodį turėjau sumokėti 700 litų. Man, gyvenančiai vienai, tai siaubingai dideli pinigai. Bet čia aš dar skaitau, labai graži suma. Pernai man už vasarį, kai buvo paspaudęs šaltukas, už šildymą atėjo sąskaita – 660 litų. Vien už šildymą! Už tai dabar drebu eidama pro pašto dėžutę ir bijau sausio sąskaitų.
Vasarą, kai nėra šildymo, mano komunalinės paslaugos kainuotų apie 250 litų. Tačiau manęs jau keli metai tai neguodžia. Nes norėdama išgyventi aš mokesčius moku kiaurus metus.
Jeigu dabar vėl ateis sąskaita už šildymą, kokie 500 litų, aš visos sumos tikrai nemokėsiu. Man reikia nors kažkiek pinigų pragyvenimui. Tai aš darau taip – visiems mokesčiams maksimaliai nuo savo 900 litų algos skiriu 600 litų. Taigi, sumoku už elektrą, komunalinius, telefonus ir kiek lieka sumoku už šildymą. Ar tai būtų 200 ar 300 litų. O visa kita man kaupiasi kaip skola.
Taigi, kai visiems baigiasi šildymo sezonas, aš dar kokius tris mėnesius vis tiek komunaliniams mokesčiams skiriu po 600 litų. Kitos išeities neturiu. Liūdniausia buvo pernai, kai skolas mokėjau iki pat žiemos sezono atidarymo. Ir negalėjau atsipūsti nei vieno mėnesio.
Visa laimė, dar mano sūnus kas mėnesį gauna 300 litų našlaičio pensiją. Tie pinigai, man yra tikras išsigelbėjimas. Už juos perku maistą, važiuoju pas vaiką į kaimą, vežu jam kokių skanėstų, rūbų. Pati sau nusipirkti dar ilgai nieko negalėsiu.
Svetima piniginė
"Apskritai pinigai suteikia žmogui laisvę. Jis gali laisviau gyventi nebūtinai demonstruodamas tuos pinigus. Pinigai gali padėti įgyvendinti idėjas, suteikia laisvę keliauti ir plėsti akiratį."
Aha,galit ir toliau aptarinet kaip vadinti gaunamas saskaitas. Bet is esmes tai yra pasisaipymas is musu. Bet kokioj kitoj salyj saskaitos gali sudaryti 10% -20% nuo algos…kodel mes mokam 70,o kai kas ziemos metu ir iki 100%?? Ar tai normalu? Ar nemanot,kad reiketu bent kazkiek protestuot? Revoliucija butu idealu.
Na perskaičiau ko gero visus pasisakymus. Nesuprantu kodėl vieni kitus ir patys save kvailiname ir prieš ką. Tokias nesamones rašyti. Mūsu šeima 4 asmenų, butas 4 kamb. Už šildymą sausio mėn. sask. duomenimis 280 litai. Kadangi moku už visas pasinaudotas paslaugas per “vieną sąskaitą” tai iš karto ir matau kiek viso. O viso 384,00 litai. Į ta savoka viso įskaičiuota ( šildymas,vanduo, elektra, gyvatukas, komunal.pat.) Na telefonai, televizija, internetas tai čia manau kad kam ko reikia. Galima tikrai nebrangiai tuo naudotis. Buvau TEO, tai pasiūlė visą paslaugų paketą už 59 litus. Tie 600 litukų MISTIKA kažkokia tai. Ir dar vienam asmeniui? Manau kad kai kurie žmonės kažkada tai buvo pripratę lengvos duonos, o susispausti po to jau sunkiau.
Jei teisingai supratau, “kasininkė” pravalgo ne tik savo algą bet ir vaiko našlaičio pašalpą, o patį vaiką yra numetusi kažkam kaime.
Mažiausiai negražu.
Norėčiau tik pabrėžti jog tokios kainos už šildymą gyvenant netgi vieno kambario bute yra neišgalvotos. Pati mačiau sąskaitą už praėjusį mėnesį kuri siekė 400lt ir tai buvo kaina už 37 kvadratinių metrų butelį.
Jeigu dirba kasininke, tai tokį darbą gali dirbti visoje Lietuvoje – daugybė darbo pasiūlos parduotuvėse. Tad išeitis būtų persikraustyti į kaimą pas tėvus, prieš tai sutarus dėl įsidarbinimo su prekybos centru. O butą išnuomoti, taip gyvenimas būtų pilnavertis ir vaikas gautų mamos taip reikiamo dėmesio, plius gan daug galima susitaupyti iš buto nuomos..
[...] ne aš vienas toks. Štai ir “Pinigų karotoje” kasininkė prabilo apie pinigus, t.y., sąskaitas, kurios viršija algą. [...]
Ne grafomanui, Mantui – man atrodo tu daugiau laiko praleidi rasinedamas visokiu trololo blogus, o ne ieskodamas darbo, ar naujo busto… Todel ir nieko nerandi….
Man kuo toliau tuo labiau šitas kasininkės blogas darosi nepanašus į tikrą. Tiesiog galai nesueina. O ir rašoma paprastai apie visus įmanomus tautosakoje sklandančius mitus ir legendas. Kaip kad “gyvenu viena, sąskaita už šildymą 360lt” o kvadratūra nutylima…
Skaitau skaitau ir pradedu matyt ne kasininkę, o žmogų kuriam rašyt tokius “tikrus tikro gyvenimo dienoraščius” yra tiesiog darbas už kurį jis gauna algą
Manu Lietuvoje vis dar yra išlikęs sovietinių laikų mastymas, kad valstybė turi viskuo pasirūpinti, o man užtenka dirbti bet kokį darbą.
Paantrindama aukščiau esantiems postams norėčiau pasakyti, kad internetinėje bankininkystėje visi mokėjimai už komunalines paslaugas, tel ir t.t. paslėpti po “įmokom ir mokesčiais”. Pirmą kartą buvo sudėtinga surasti
1. Reikia ne tik žiūrėti, kaip mažiau išleisti, bet ir kaip daugiau uždirbti. Sakykit, ką norit, bet darbas nėra nepakeičiamas
2. Jei gyvenant vienam tiek mokėti reikia už šildymą, tai arba keisti butą į mažesnį (nes jums per didelė kvadratūra), arba į ekonomiškesnį (kur šildymas pigesnis).
3. Yra esminis skirtumas požiūriuose: taupau vasarą, kad žiemą apmokėčiau šildymo sąskaitas ir žiemą kaupiu skolą, o vasarą grąžinu. Kai žmogus renkasi antrą kelią, jis yra pasmerktas skurdui, net jei laimėtų aukso puodą. Finansus reikia mokėti tvarkytis. Ir kuo pajamos mažesnės, tuo tai svarbiau.
Puikus komentaras!
Didžiausia bėda pas mus, kad sugebame tik aimanuoti, kad viskas blogai ir nieko nenorim keisti. Tiksliau norai yra, bet tik tokie, kad “valdžia” turi mumis pasirūpinti. ATSIBUSKIT! Niekas kitas negali Jums padėti kaip tik patys sau!
Didelės sąskaitos? Reiškia reikia didinti pajamas arba mažinti išlaidas. Logiška? Manau, kad tikrai taip.
Negalim visi gyventi kaip ponai 4 kambarių butuose ir mokėti po 600 už šildymą. Taip nebūna.
Ir reikia vieną dieną baigti tą kompensacijų bardaką. Gal tuomet žmonės pradės mokytis gyventi pagal galimybes, o ne pagal norus. (Na, norų reikia, bet visuomet reikia vertinti galimybes, kad tie norai pildytųsi).
Sakysit pajamų negalima didinti? Galima, ir dar kaip. Tik reikia išnaudoti galimybes, kurias suteikia šiuolaikinis gyvenimas. Atsikratykit tos baimės vieną kartą. Gyvenimas tik vienas ir gyventi jį “nuo algos iki algos” tikrai neverta.
Patarimai kasininkei. Dirbkit savo darbą maksimaliai gerai. Jeigu jūsų ten nevertina – ieškokit kur geriau. Keiskit butą į mažesnį – ekonomiškesnį. Susitvarkysit ir gyvensit sau laimingai. Nepamirškit, kad turit nuosavą butą, tai išnaudokit šį privalumą.