Laukiu slapto pirkėjo

Niekam ne paslaptis, kad norėdama sužinoti, kaip pardavėjos elgiasi ir bendrauja su pirkėjais, parduotuvės vadovybė kartas nuo karto nusamdo slaptą pirkėją. Labai daug pardavėjų žiauriai susinervina, kai pasklinda kalbos, kad galbūt šiom dienom ateis mūsų tikrinti. Ir ta baimė ar stresas lyg ir suprantama, nes labai dažnai tas slaptas pirkėjas atneša mums nelaimę – pardavėjos gauna bart už blogą elgesį, joms nubraukia premijas ir t.t.

Tačiau aš –slapto pirkėjo laukiu. Tai puiki proga per mėnesį užsidirbti iki 300 litų priedą. Jeigu tu tą slaptą pirkėją aptarnauji labai gerai, jeigu jam patinki, įtinki, jis savo ataskaitoje tave pagiria, už vieną tokį pirkėją gauni 100 litų priedą. Anksčiau būdavo, kad jie net po kelis kartus per mėnesį tikrindavo mūsų darbą ir geriausios pardavėjos už tai gaudavo premiją. Dabar tokie patikrinimai paretėję.

Seniau slaptas pirkėjas atvažiuodavo iš Vilniaus, oficialiai siųstas prekybos tinklo vadovybės. Nežinau kodėl, tačiau dabar tą slaptą pirkėją atsiunčia mūsų parduotuvės vadovė. Tai gali būti ir jos koks draugas ar giminaitis. Tai jeigu parduotuvės vadovė nori susidoroti su kokiu nors darbuotoju, visiems jau aišku, kad tu žmogau stenkis nesistengęs, aišku, kas bus parašyta ataskaitoje. Kelios pardavėjos dėl to net yra netekę darbo.

Iš tiesų tai mes niekada nežinome, kad aptarnaujame slaptą pirkėją. Mums apie tai praneša per kokį nors susirinkimą. Ir pasako ar gerai aptarnavome, ar blogai. Kas ten žino, gal jokio pirkėjo nei nebuvo…

Iš tų slaptų pirkėjų pastabų, galima spręsti, kad labiausiai jiems nepatinka ne pardavėjos elgesys, o pavyzdžiui rykškūs, nusilupinėję nagai, riebaluoti plaukai ir t.t. Aišku, jei jau nepasakai laba diena, geros ataskaitos irgi nesitikėk. Bet mes per dieną praleidžiam tiek žmonių, kad tas laba diena – vemt verčia. Toks jausmas kad žmonės jo net negirdi ir retas kuris į tai atsako.

Svarbiausia mūsų užduotis – niekada nesiginčyti su pirkėju. O žmonės labai linkę kabinėtis prie kasininkių ir pardavėjų. Toks jausmas, kad mes jiems turime būti dėkingi, kad jie pas mus perka.

Pavyzdžiui, visai neseniai, man vienas vyras prie kasos pradėjo purkštauti, kad jam negražus vienas jo išsirinktas obuolys ir jis jo nenori pirkti, nors aš jau nuskenavau tuos obuolius. Tokiu atveju, pagal vidines taisykles,  aš turiu pati jam pasiūlyti atnešti kitą obuolį arba išminusuoti jo pirkinį iš kasos ir vaidinti, kad čia nieko tokio. Taip ir padariau.

Jei tam žmogui papriekaištaučiau, kad jis pats tuos obuolius išsirinko – mane iš karto paskųstų vadovybei ir aš būčiau nubausta.

Tačiau jei jis to obuolio nebenorėtų tada, kai jis jau nuskenuotas, čekis išmuštas ir nuplėštas, aš tai pat turėčiau jam stengtis įtikti ir pildyti jo norus. Tačiau tokiu atveju, aš visada kviečiu administratorių ir tegu jis aiškinasi su tuo nepatenkintu pirkėju. Aš nenoriu pati nervuotis, gaišti laiką, aiškintis su pirkėjais ir vis tiek likti blogiete.

Manau, kad dirbu gerai, į konfliktus niekada nesiveliu, todėl slaptas pirkėjas man būtų beveik kaip dovana. Premijos man labai reikalingos.