Vis giliau į skolą

Kuo labiau artėja šventės ir kyla nuotaika, tuo labiau tuštėja mūsų kreditinė kortelė. Nors tiksliau pasakius, šiuo metu  ji – tuštutėlė. Džiaugiuosi bent tuo, kad mano kreditinėje buvo tik 1000 litų. Būtų buvę daugiau, būtumėme dar labiau į skolas įklimpę.

Kiekvieną kartą, kai gaunu motinystės išmoką, galvoju, viskas, padengiu visą skolą ir toliau gyvename pagal savo pajamas. Taigi, grąžinu tą 1000 litų, tačiau mėnesio antroje pusėje, pasibaigia mūsų pinigai ir mes vėl parduotuvėje braukiame kreditinę kortelę. Kad ir kaip liūdnai tai beskambėtų, atsidūrėme tokiame užburtame rate. Ir taip jau gyvename ne vieną mėnesį.

Atrodo, mūsų pajamos nėra tokios jau ir mažos. Mes su vyru kas mėnesį gauname 4400 litų. Iš tų pinigų kaip ir galėtumėme laisvai pragyventi, tačiau tas 1000 litų deficitas vis velkasi ir neleidžia subalansuoti mūsų šeimos biudžeto. O dabar dar prisidėjo šildymo išlaidos, tai net nežinau, kada sugebėsime padengti savo skolas ir gyventi iš savų pinigų. O be to, vis atsiranda visokiausių nenumatytų aplinkybių.

Jau rašiau, kad buvome nusprendę vesti savo pajamų ir išlaidų biudžetą. Tačiau tai pernelyg alinantis ir daug laiko užimantis darbas, tad  mes į tai spjovėme,  nes didžiosios mūsų išlaidos yra pastovios ir visai nereguliuojamos.

Kiekvieną mėnesį 1000 litų sumokame už būsto paskolą. Šioje vietoje jau niekaip nesutaupysime dar 36 metus. Taigi, ta suma jau kaip ir išbraukta iš mūsų gyvenimo. Toliau, komunaliniai mokesčiai – 1000 (čia šaltuoju  metų laiku). Dar vyras turi nuo studijų laikų pasiėmęs paskolą, taigi kas mėnesį jai atiduodam po 130 litų.

Turime sugalvoję tokį taupymo planą, ne visai legalų. Kadangi gyvename name ir šildomės dujomis, vyras visą laiką, kai dar nereikia mokėti už šildymą, nurodo šiek tiek didesnį skaitiklio parodymą ir sumoka į priekį. Na, maždaug po 50 litų viršaus kas mėnesį, kad atėjus šildymo sezonui,  ta šiluma nekirstų mums skaudžiai per kišenę. Taigi, šį mėnesį už šildymą sumokėjome 220 litų. Net neįsivaizduoju, kiek reiktų suploti, jei neturėtumėme sukaupę to rezervo.

Planas atrodo visai geras, tik gaila, kad negalima labai daug kubų užsirašyti į priekį, nes tie darbuotojai vaikšto per namus ir tikrina skaitiklių parodymus. Jei būsi labai didelį skirtumą sukaupęs, gali dar ir baudą gauti. Taigi nesinori per taupumą patirti dar ir nuostolių.

Kai atsirado vaikiukas, išaugo mūsų elektros sąnaudos. Dabar kas mėnesį už ją tenka paklot po 120 litų. Tai yra, kažkur 50 litų daugiau, nei anksčiau. Elektros sąnaudos padidėjo, nes vonioje pasijungėme elektrinį gyvatuką, dažniau jungiame skalbyklę. Kažin ar  žiemą pavyks šioje vietoje nors kiek sutaupyti.

Aišku, ir už vandenį sumokame daugiau. Atsiradus vaikeliui, prisukame 7 kubais vandens daugiau nei gyvendami dviese. Dabar per mėnesį iš viso išsukame 17 kubų vandens. Bet  jau bandome mažinti po truputį tą vandens sunaudojimą.

Taigi, vien paskolos ir mokesčiai suryja pusę mūsų pajamų. Kadangi labai svajojame apie kokią nors kelionę į užsienį, kas mėnesį vis atsidedame po nedidelę sumelę atostogoms. Dabar atostogoms jau turime sukaupę 1000 litų. Atrodo, galėtumėme jais padengti kreditinės skirtumą, bet tada vėl netyčia atpalaiduotomėme vadeles, atsirastų  kokių nors priežasčių, tuos pinigus išleisti. Tad dėl širdies ramybės, tuos pinigus laikome atskirai, kad jie tikrai būtų panaudoti tam tikslui, kuriam ir yra kaupiami.

Visa kita išleidžiame maistui, buities prekėms, degalams,  sauskelnėms. Aš manau, kad vien maistui kas mėnesį išleidžiame apie 1200litų, nevaikščiodami į jokias kavines. Taigi, kad ir kaip bežiūrėtumėm, galimybių sutaupyti, mes neturime…