Ginčas šeimoje: kada laikas antram vaikui?
Mūsų sūneliui jau greitai bus metukai, tad vis dažniau iš giminaičių išgirstame raginimų ar pajuokavimų dėl antro vaikelio. Ne tik iš giminaičių, žiūriu, kad ir mano vyras jau karts nuo karto man palaido tam tikrų užuominų, kad antras lėliukas namuose būtų visai nieko. Bet aš sau tyliai visą laiką galvoju, tikiuosi, meldžiuosi, kad dar tikrai ne dabar, kad antro vaiko norėčiau dar labai labai ne greitai.
Pirmasis pusmetis po sūnaus gimimo man buvo labai sunkus. Tai aš jau nuo pat pirmųjų vaikelio dienų sakiau, kad antro vaiko greitai tikrai nebus. Ir aš tikrai ne viena tokia. Turiu kelias drauges, kurių vaikiukai panašaus amžiaus su manuoju. Joms net pirmieji mėnesiai po gimdymo nekėlė jokių nepatogumų, visiems atrodė, kad jau jos tikrai greitai gimdys dar po kartą, tačiau kai pasikalbame – antros atžalos kol kas nenori nei viena. Visos nori atsigauti, pailsėti nuo nuolatinės priežiūros ir saugojimo. Kaip bebūtų keista, apie finansinius sunkumus auginant vaiką niekas nekalba.
Aš labai dažnai pagalvoju, kad man nelengva ir su vienu vaiku, tad mintis apie dar vieną vaiką namuose mane net gasdina. Aišku, dabar jau sūnus ūgtelėjęs, galiu pasitvarkyt namuose, išsivirti valgyti ir panašiai, bet jam vis tiek reikia nuolatinės priežiūros, o jei šalia atsirastų dar vienas mažylis – nebeištverčiau.
Kartais aš nesuprantu tų raginimų, kad auginti pametinukus labai patogu – vienas vargas, o užauginti du vaikai. Aš manau, kad mamoms reikia daugiau metų atsigauti. Tą patį noriu įteikti ir savo vyrui – mums reikia palaukti dar mažiausiai keletą metelių.
Kažkada mano kirpėja pasakojo, kad tarp jos dviejų vaikų amžiaus skirtumas – 6 metai. Kai jos dukrytė ėjo į pirmą klasę, ji tuo metu metu pagimdė sūnelį. Kirpėjai tokia situacija buvo labai patogi, būdama motinystės atostogose ji galėdavo nuvesti dukrą į mokyklą, padėti jai paruošti pamokas. O vėliau ir ta dukrytė ūgtelėjusi jai padėdavo prižiūrėti mažylį.
Pasiklausiusi tos kirpėjos aš irgi nusprendžiau, kad 6 metų skirtumas tarp vaikų – idealiausias. Ir mamai tai yra pakankamas laiko tarpas atsigauti.
Dabar belieka susitarti su vyru, kad svajones apie antrą mažylį kuriam laikui atidėtų į šalį ir manęs nespaustų.
Tipas: Jauna šeima
Žymos: finansai, gimdymas, giminės, išlaidos, jauna mama, jauna šeima, mažas vaikas, vaikai
Svetima piniginė
"Apskritai pinigai suteikia žmogui laisvę. Jis gali laisviau gyventi nebūtinai demonstruodamas tuos pinigus. Pinigai gali padėti įgyvendinti idėjas, suteikia laisvę keliauti ir plėsti akiratį."
Šiaip tai mano asmenine nuomone, pagrindinis kriterijus, turėti dar vieną ar ne – tai ar vaikai jums teikia džiaugsmą ar daugiau sukelia rūpesčių ir nepatogumų. Jei jums šeima iš principo vertybė, tai jokie skaičiavimai – 1,3 ar 6 metų skirtumas idealiausias – visai praranda prasmę.
Manau iš principo mes per daug viską skaičiuojam.
Vieni sako – oi kaip norim antro, o kiti – oi, ir vėl prisidirbom… Jaučiat skirtumą?
Sėkmės planuojant šeimą!
kaip galima gimdyt vieną vaiką po kito? praktiškai man nesuvokiama, ką daryt, kai esi kokiam pvz 6 mėnesyje ir reikia nešioti ar šiaip pakelti ant rankų kitą mažajį? kaip ramiai užmigdyt kūdikį, kai broliukas/ sesutė ant galvos lipa? atimat vaikystę iš vaikų. Galų gale, surizikuosiu būt žiauri – moteris gali turėti tiek vaikų, kiek viena pati sugebės išlaikyti. tegu ir pats geriausias, švelniausias ir atsakingiausias vyras šalia būtų. Gyvenimas žiaurus – ligos, avarijos, nelaimės.. Paskui sriūbauja per “bėdų turgų” – mylėjom viens kitą, 3-5 pasigimdėm, dabar nėra kuo maitint. Ir dar – išmaitint dar ne viskas. Kur investicija į vaiką, jo mokslus… Vidutinė alga = vienas vaikas.
taip ir paziurekit demografine situacija siuo metu
DD isvaziuojanciu jaunu seimu skaicius lietuvoje? 
Butent, visu pirma reikia rupintis savo sveikata, kuri turi itakos ir busimo vaikelio sveikatai.
manau geriau kai mazesnis skirtumas, tiek vaikams tiek mamai. nes vienu vargu atvargstama ir vaiku interesai panasus. Bet yra ir mediku rekomenduojamas 2m tarpas, kad mama spetu sukaupti iseikvotas atsargas pirmo nestumo metu.
Na, tarp mūsų su vyresniąja seseria – 7 metų skirtumas, su jaunesniąja – 2. Nėra meilės jausmo skirtumų – bet bendrumo ir pasitikėjimo jausmas tikrai skiriasi.
Tarp musu leliuku 1.5 m. skirtumas. Labai dziaugiuosi, kad auga kartu ir nei kiek nesigailiu tokio sprendimo
tarp vaikų trejų metų skirtumas. Būtų gal ir mažesnis, bet taip išsėjo. Ilgiau laukti nebenorėjo, nes neviliojo perspektyva būnant pensijoj į vaikų mokyklinius susirinkimus vaikščioti. Dauguma draugų, pažįstamų taip pat gimdė su dviejų-trejų metų pertrauka, nes pirmagimių susilaukėm apie 30 m turėdami. Su pirmu vaiku pirmą pusmetį tikrai daug vargo buvo, rankinukas dieną naktį.
). Keli draugai, kurie turi 3 -5 metų vienturčius kaip tik guodžiasi, kad po darbo pailsėti negali, nes vaikai nori kažką kartu žaisti. Savaitgaliais rytais žadina, nes nori dėmesio. O kai keli vaikai yra, jie užsiima vienas su kitu, jau net mažasis žino, kur batonas ar bananai – jei valgyt labai nori, susiranda patys. Taigi, pirmų mėnesių vargelį atperka vėlesnė sąlyginė laisvė 
Gyvenam patys vieni, neturim artimų žmonių, kurie padėtų. Auginti du vaikus tikrai nėra dvigubai sunkiau nei vieną, na gal tik pirmi mėnesiai po gimdymo, kol įsivažiuoji į ritmą. Dabar jau ir mažasis vaiks beveik dviejų, tai kartu ir pažaidžia, ir pasipeša (dabar irgi kartu žaidžia, o mama prie kompo
Kita pusė finansinė – du vaikai brangiau nei vienas. Gal ne dvigubai brangiau (kai kurie daiktai, drabužėliai atlieka nuo vyresnėlio), bet brangiau. Tai paskaičiuoti verta, jei jau dabar striuka su pinigėliai, su antru vaiku bus striukiau…
Yra labai gera patarlė “Žmogus planuoja Dievas juokiasi”
Labai linkiu, kad kai jau norėsit, galėtumėte turėti vaikų 
Turiu du vaikus. Mamas, kurios neturi šalia giminaičių, galinčių joms padėti ir auginančioms bent vieną mažą vaiką iki metų, o tuo labiau du mažesniu nei 5 metų skirtumas laikau tiesiog didvyrėmis. Paprastai nutylima, kad daugumos jaunų šeimų pajamos yra tokios, kad vienam asmenui nesiekia skurdo ribos. Taigi pagalbos iš šalies pasisamdyti tiesiog neįmanoma. Motinystės atostogos neprasitęsia, taigi šeima auginanti pametinukus tiesiog netenka dalies jai labai svarbių pajamų. O dieninio skyriaus studentės motinos, kurios nedirbo o mokėsi iš vis be jokios paramos turi auginti vaikus. Jos turbūt įstatymiškai ne motinos… Vaiką į darželį tikrąją to žodžio prasme nuo metų ikišti labai labai labai sunku. Bent jau didžiuosiuose miestuoese, nes mažuosiuose kai kur tuštėja darželiai. Taigi mano nuomonė tokia: antram vaikui laikas tada, kai to norės valstybė, t.y. sutvarkys infrastruktūrą taip, kad mama galėtų sulaukti pagalbos iš šalies ir nesvarbu ar tai bus į namus ateinanti sesutė, ar galimybė nuo metų palikti vaiką darželyje (o dar geriau, kad būtų galimybė kelioms valandoms per diena vaikeli palikti ir nuo pusės metų) ar tas pats motinystės atostogų pratesimas. Labai gerai, jei didėlis padeda buityje, tačiau jaunesnį broliuką ar sesutę auginti yra ir ne jo jėgoms ir ne jo pareiga. Tai tėvų darbas.
Labai sutinku dėl paskutinių dviejų sakinių. Kad ir koks skirtumas tarp vaikų būtų, ne vaikų pareiga rūpintis jaunesniais vaikais šeimoje. Puiku, jei jie nori ir sugeba padėti, bet tai tėvų pareiga ir protingi tėvai tą supranta
O dėl to, kad laikas vaikams bus tada, kai valstybės tam bus pasiruošus – priimu kaip gerą ironiją. Auklės ir privatūs darželiai (jei giminaičiai, galintys padėti prižiūrėti gyvena kitame mieste ar yra užsiėmę) yra įkandami, deja, tik pakankamai aukštas pajamas gaunančioms šeimoms. O kur dėti metų vaiką, jei šeimos pajamos nedidelės ir mamai tiesiog būtina grįžti į darbą – aš neįsivaizduoju.