Sniego labirintai

Gražu. Nebelabai šalta. Sniego daug. Už namo, vidiniame kieme, dauba, tad sugalvojau ja pasinaudoti ir padaryti vaikams pramogą. Pasiėmiau kastuvą ir prikasiau daug takelių, tiesiai, į kairę, atgal, kilpą ir t.t. O vieną takelį užpyliau vandeniu, visai neblogas ledukas gavosi. Iš pradžių toks nelygus, bet po to nučiužinėjo. Gerokai užtrukau, kol tokią „žaidimų aikštelę“ padariau, bet vertėjo. Ir vaikams smagu, ir man pačiai. Kartais išeinu kartu pažaisti. Visi nori gaudyti tik mamą, aišku, trise tuoj pat pagauna. Vaikams kai kur sniego siena siekia net pečius. Ir kaimynų vaikai ateina, ir šunys, katės užsuka.  Gerai, kad dabar mažai sninga, nereikia kasdien atnaujinti takų.

Kažkada ant vieno prekybcentrio stogo buvo nemokama čiuožykla padaryta. Ir pačiūžas, ir apsaugas vaikams duodavo, mažiausias tarp kojų, vyresnieji savarankiškai – vienas „borteliais“, pasilaikydamas, kitas jau savo kojomis, ir pasičiužinėdavome visi.

Stengiuosi, kad vaikai kiek įmanoma daugiau laiko praleistų lauke. Gal dėl to jie neserga? Dabar susimąsčiau, kada paskutinį kartą kuris karščiavo? Prieš tris metus. Kosulys ir sloga tai pasitaiko, retkarčiais, bet ne rimčiau. Tfu, tfu, tfu, kaip sakoma.

Kartais, kai pakviečia į gimtadienius, tenka pabuvoti ir žaidimų kambariuose. Kai buvome pilna šeima, dažnai patys nueidavome. Dabar savarankiškai nebe. Kai kur už tris vaikus turėčiau palikti beveik šimtą litų. Neverta.

Naudojuosi išpopuliarėjusiais masiniais pirkimais. Kaina tikrai gera gaunasi, tad su vaikais ir spektaklius aplankome, ir į piceriją užsukame, ir su draugais dažniau susitinkame, nes įdomius pasiūlymus persiunčiu ir jiems, prisijungia, kartu smagiai praleidžiame pusdienį.

O mūsų degučiai – tikri fainuoliai! Nupirkau tankios tvoros porą metrų, vielos, karpiau, lanksčiau, sukau, žodžiu, padariau trijų aukštų apartamentus, šieno iš kaimo parvežiau, prabangiai gyvena mažieji. Pas mus name baldų labai nedaug, jis taip ir liko nepabaigtas įrengti, bet gyvenimui tai netrukdo. Turime labai daug vietos, atvirų erdvių, vaikai gaudynių žaidžia, norėtų ir splėpynių, bet nėra kur slėptis. Mūsų katė diena būna lauke, į namus grįžta tik nakčiai, tad dieną, kai ir patys būname namie, išleidžiame degučius pabėgioti. Apgraužė plintusus, durų apačias… Pratiname prie rankų, palepiname skanumynais, laukia jie mūsų grįžtančių – tik atidarome namo duris, iš karto cypauja, kviečiasi paimami.

Artėja ilgasis savaitgalis, labai jo laukiu, važiuosime pas mano tėvus. Toli gyvena, retai aplankome… Katę vežamės kartu, dėl degučių jau sutariau su kaimyne, ateis, pamaitins. Gerai, kai yra kaimynai, kurie visada namie, labai retai išvažiuoja, laikau pas juos atsarginį namo raktą. Atsijungsiu truputį nuo visų darbų, nereikės niekur bėgti, lėkti, planuoti, galvoti ir t.t. Mama palepina, net valgyti nedarau, tiesiog džiaugiuosi buvimu su vaikais. Taip sakant, laukiu tų keturių dienų rojuje.

p.s. Tikiuosi sniegas neištirps iki vasario 16-os. Noriu ant kalniukų su rogėmis. Turime tokias dideles, visi keturi telpame.