Svajoju apie nuosavą verslą

Nors į Norvegiją atsikrausčiau jau daugiau kaip prieš metus, mano patirtis ieškantis darbo nekokia, nes kol kas rimtai neieškojau. Šiaip Norvegijoje reikia kalbos, tačiau, jeigu esi komunikabilus ir bendraujantis žmogus, darbą gali surasti ir kalbėdamas tik angliškai.

Populiariausi darbai – valymas ir kiti fiziniai darbai. Aš norėčiau dirbti pagal specialybę (teisė), todėl mano kelias labai ilgas ir reikalaujantis daug pasiruošimo Nedirbu jau vienerius metus, tačiau nepripratau būti namų šeimininke (nors galėčiau). Todėl galvoju pradėti nuosavą versliuką, t.y. mokyti vaikus ir suaugusius šokti. Turiu tam reikiamą išsilavinimą.

Čia, Norvegijoje, nuosavam smulkiajam verslui pradėti, kliūčių nėra. Tikrai lengva atsidaryti vieno asmens įmonę arba gali dirbti pagal patentą, tai nieko nekainuoja. Tačiau reikia energijos, idėjų  ir pinigėlių reklamai, arba gero verslo plano

Šiaip norvegai yra gana santūrūs ir konservatyvus. Sunkiai įsitraukia į naujoves, nepasitiki užsieniečiais. Ieškantis darbo, net ir specialistai kvietimą pokalbiui gauna žymiai rečiau negu norvegai, nors norvegai nėra geri specialistai. Lietuviai turi žymiai geresnį išsilavinimą ir pasiruošimą darbui.

Mano nuomone, norvegai yra išlepinti gerų gyvenimo sąlygų ir tapo nemotyvuoti. Jiems nerūpi stojimas į aukštąsias mokyklas, jiems nerūpi karjera. Daug dėmesio skiria laisvalaikiui ir pramogoms.

Tai gana uždara tauta, turinti tų pačių socialinių problemų kaip ir LT. Nors socialinės garantijos ir gyvenimo lygis yra geresnis Norvegijoje, tačiau problemų apstu. Bendras katilas ir nemokama mokykla, gydymas ir kitos garantijos turi savų spragų. Švaistomi pinigai asmenims iš trečiųjų šalių, nors patys imigrantai nevertina to ir naudojasi sistema, neturėdami kitos išeities.