Įkūriau nuosavą verslą
Metus pragyvenusi Airijoje, pajutau, kad laukiuosi. Tad visi mano darbai, kuriam laikui buvo baigti. Išėjusi į dekretines nusprendžiau į darbą nebegrįžti, nes pagal Airijos įstatymus, būčiau turėjusi grįžti į darbą, kai mano dukrelei tebuvo 4mėn.
Kreipiausi bedarbio pašalpos. Iš jos ir gyvenau kurį laiką. Bet galvoje nuolat sukosi mintis, kad amžinai taip nebus, anksčiau ar vėliau teks ieškotis darbo. Pradėjau domėtis vaikų priežiūros kainomis. Ir supratau viena, kad, jei susirasiu darbą, už mažosios priežiūrą atiduosiu tokią sumą, kad man pačiai liks tik katino ašaros. O ir vaiko beveik nematysiu.
Sukau galvą, kaip išsisukti iš situacijos, kuo užsiimti, kad ir avys sveikos liktų, ir vilkas sotus būtų. Buvo daug visokių idėjų, bet pagaliau išsikristalizavo viena. Kurią ir pradėjau vystyti – įkūriau savo verslą. Atidariau nedidelę krautuvėlę.
Airijoje tai padaryti buvo labai paprasta, jei nori užsiimti savo veikla kaip Individualus Verslininkas. Kur kas mažiau biurokratinių dalykų, priežiūros bei kontrolės nei Lietuvoje.
Jokios prekybinės patirties neturėjau. Viską pradėjau nuo nulio ir dabar dar tebesimokau.
O sunkiausia buvo susirasti patalpas. Nors nuomojamų patalpų buvo daugybė, labai mažai kurios atitiko mano poreikius. Kitas sunkumas buvo – sudominti patalpų savininkus, nes kažkodėl pateikusi pasiūlymą arba nesulaukdavau visiškai jokios reakcijos, arba būdavo pateikiami reikalavimai, kurių aš negalėjau išpildyti. Dabar, praėjus jau keletui metu, žinau, kad tokiam reikalui reikia turėti agentą, tik tada į tave žiuri rimtai. Deja, to tuomet nežinojau. Todėl galų gale patalpas išsinuomavau ne pačioje geriausioje vietoje. Tiesiog pasinaudojau proga, kad savininkė nieko nereikalavo, o ir jos prašoma kaina mane tenkino. Buvau jau pavargusi po beveik metų paieškų…
Bet, deja, niekas net nenujautėm, kas artėja. Pirmi metai versle buvo visai neblogi ir, jei tai butu įvykę anksčiau, antrais metais būtų viskas augę, tačiau prasidėjusi ekonomikos krizė sumaišė visas kortas. Viskas ėjo blogyn. Ir dabar tebeina. Aš, kaip ir daugelis emigrantų, kadangi daugelis jų prarado darbus, gyvenu nuolatiniame strese.
Bet šiomis dienomis kaip tik turėtų įvykti dideli pasikeitimai mano veikloje, iš kurių tikiuosi nors menko pagerėjimo. Laikas parodys. Gyvenu viltimi.
Tipas: Emigrantė
Žymos: Airija, bedarbio pašalpa, individualus verslininkas, nuoma, nuosavas verslas
Svetima piniginė
"Apskritai pinigai suteikia žmogui laisvę. Jis gali laisviau gyventi nebūtinai demonstruodamas tuos pinigus. Pinigai gali padėti įgyvendinti idėjas, suteikia laisvę keliauti ir plėsti akiratį."
rase prirase,o apie ka rase taip ir nesupratau, kur konkretumas, kaip tau seksis verslas jei nemoki rislaus sakinio parasyt,,apie koki versla kalbama, ??musu lietuvoje tik netingek, ir versla kurti galima, ir investiciju dideliu nereikes, reikes darbo, myleti ir gerbti savo klienta,o svarbiausia gera ideja,
Remiantis šia eilute : “Jokios prekybinės patirties neturėjau. Viską pradėjau nuo nulio ir dabar dar tebesimokau.”, galime teigti, kad autorė neturi jokios patirties su Lietuvos biurokratija ir vadovaujasi pletkais.
O šiaip koks tikslas šio straipsnio ?
Būtų tikrai įdomu, kad realiai individualią veiklą pagal pažymą vykdęs asmuo tuo pačiu pagrindu padirbėtų, kad ir Airijoje. Nes nežinau kiek patikimas yra palyginimas šiame tinklaraščio įraše: “Kur kas mažiau biurokratinių dalykų, priežiūros bei kontrolės nei Lietuvoje.” Ar kalba reali patirtis, ar įsitikinimas, kad Lietuvoje biurokratijos daugiausiai…