Patekau į antrą etapą

Pagaliau sulaukiau skambučio ir kvietimo ateiti pasikalbėti dar kartą. Vadinasi, pirmame etape pasirodžiau visai neblogai, galbūt juos sužavėjo mano darbo patirtis, gal tiko mano norima suma už tokį darbą. Svarbiausia, kad vieną etapą įveikiau.

Manau, kad nemažiau gerai pasirodžiau ir antrame etape, nors šis buvo kur kas sunkesnis, tačiau ir įdomesnis, ir produktyvesnis už pirmąjį.

Jei per pirmąjį susitikimą neturėjau galimybės nei daugiau sužinoti apie pareigas, nei apie save smulkiai papasakoti, antrame, manau, gavau viską ko norėjau. Šį kartą pokalbis vyko su pačiais įmonės vadovais. Galėjau tiesiai jų paklausti, kokio darbuotojo jie ieško, išsiaiškinti, ar aš jiems tikčiau ir t.t. Sužinojau tokį dalyką, kad jie ne iš karto dėjo skelbimą šioms pareigoms užimti. Iš pradžių dairėsi tarp savų darbuotojų, norėjo kažką pakelti pareigose (manau didelėse kompanijose dažnai taip būna), tačiau kai nieko neatsirado, nusprendė ieškoti žmogaus iš pašalies.

Šį kartą manęs klausinėjo, kaip bendrauju su kolegomis, liepė pademonstruoti, kaip atsiliepčiau telefonu ir t.t. Buvo daugiau klausimų susijusių su mano sugebėjimais.

Be pokalbio dar teko suvaidinti situaciją. Jie norėjo pasižiūrėti, kaip aš kalbėčiau ir elgčiausi ekstremalioje situacijoje. Taigi, man teko įsivaizduoti, kad skambina piktas klientas. Juo buvo vienas iš vadovų, vaidino labai pasipiktinusį, o visi kiti stebėjo, kaip aš su juo bendrauju, kaip reaguoju į viską.

Širdis jaučia, kad tikrai gausiu šį darbą.