Laukimas sėja abejones
Jau rašiau, kad vienoje tarptautinėje kompanijoje, ieškančioje administratorės asistento, patekau į antrą atrankos etapą. Pati manau, kad pasirodžiau visai neblogai. O ir jie žadėjo per savaitę pranešti, ką nusprendė. Tačiau laikas eina, o žinių iš jų – jokių.
Ieškodama darbo supratau vieną dalyką – nežinomybė ir laukimas lydės kiekviename žingsnyje. Iš pradžių siunti CV ir lauki, pakvies pasikalbėti ar ne. Vėliau, jei pasiseka ir gauni galimybę sudalyvauti darbo pokalbyje, vėl – lauki. Neaišku paims tave į savo komandą ar ne.
Per šituos mėnesius, kai grįžau į Lietuvą ir ieškau darbo, daug kartų girdėjau – pranešime. Po pokalbių beveik visose įmonėse sako – apie savo apsisprendimą informuosime bet kokiu atveju. Tačiau, jei tavęs nepasirenka, niekas neinformuoja, o tu vis lauki. Tai kam iš viso suteikti žmogui vilties, priversti jį laukti, jei tikrai žinai, kad praneši tik tam vienam, kurį priimsi į darbą. Pasakytų, jei tarkime per savaitę su jumis nesusisieksime, reiškia – pasirinkome kitą kandidatą. Tačiau ne…
Taigi, jau savaitė, kai aš vėl laukiu. Suprantu, kad sustoti ties viena galimybe negalima, bet žvelgiant iš žmogiškos pusės, labai sunku, kai nežinai, kiek laiko tu gali laukti ir, kada jau viską pamiršti ir dairytis toliau.
O kol laukiu, į galvą pradeda lįsti įvairiausios mintys. Iš pradžių labai norėjau dirbti būtent čia. Dabar jau pradedu po truputį abejoti. Pirmasis susižavėjimas garsiu vardu blėsta, vis labiau pradedu skaičiuoti, kiek už siūlomą algą reikės padaryti, kokios ten bus sąlygos… Taigi, kuo ilgiau laukiu, tuo daugiau abejoju, ar tai tikrai ta vieta, kurioje iš tiesų noriu dirbti.
Tipas: Bedarbė
Žymos: bedarbis, bedarbystė, darbo paieškos, darbo pasiūlymai, darbo pokalbis
Svetima piniginė
"Apskritai pinigai suteikia žmogui laisvę. Jis gali laisviau gyventi nebūtinai demonstruodamas tuos pinigus. Pinigai gali padėti įgyvendinti idėjas, suteikia laisvę keliauti ir plėsti akiratį."
Kas iš viso sugalvojo tokį dalyką kaip CV? Tuos CV siuntinėdamas gali amžinai bedarbiu likti, kiek teko ieškotis darbo tai niekada aš jo nesiusdavau. Susirasdavau norimos įmonės administracijos telefoną ir tiesiogiai pasiskambinu pasiklausinėju dėl darbo ir bandau tiesiogiai tartis dėl susitikimo, jei vis prašo to nesamoningo CV tai ieškau kitos įmonės ir vėl darau tą patį, kol pavyksta kažką susitarti.
Į pokalbį atsinešu reikiamus diplomus (originalus) ar kitus kvalifikaciją ir patirtį patvirtinančius dokumentus ir sertifikatus. Tai kainuoja daugiau laiko ir telefono sąskaitos, bet man priimtiniau pačiam psichologiškai, negu išsiuntinėti tą CV ir laukti kol kas jį perskaitys neperskaitys, parašys neparašys.
Tikriausiai kiekvienas čia rašantis neįsivaizduoja kiek gauna CV darbdaviai. Dabar darau buhalterių atranką, tai į dieną gaunu po daugiau nei šimtą CV. Tai kaip jūsų manymu man atsakyti kiekvienam asmeniškai kodėl jis netiko. Juk tai laiko sąnaudos, o būna, kad ne tik buhalterių ieškau, bet ir kitų specialistų, tai galima CV padauginti. Tiesiog nespėjame rašyti kiekvienam asmeniškai, nes tada galima nespėti kitų darbų, kurie irgi svarbūs. Kartais kai darai kelias atrankas būna ateini ryte, atidarai pašto dėžutę ir randi kokį 300 laiškų, juk juos reikia įvertinti, surūšiuoti ar tinkami kandidatai ar netinami ir tt. Atsakinėti asmeniškai kiekvienam tikrai nėra laiko. Tik jeigu jau pakviečiame pokalbio, tada pasakome iki kada turėtų laukti žinių.
Manau, kad dauguma čia rašiusių, tarp jų ir pati, turiu omeny informavimą tik tų kandidatų, kurie buvo kviečiami į pokalbį. Jei pakvietė į pokalbį, reiškias susidomėjo tuo asmeniu, ir vat čia atsiranda ta tokia pageidautinta potencialaus darbdavio prievolė informuoti kandidatą apie atrankos eigą. O taip paprastai net skelbimuose nurodoma, kad informuojami bus tik atrinkti kandidatai, t.y. tik tie, kuriuos kvies į pokalbį. Juk visų 100+ kandidatų į pokalbius nekviečiate?
Per visą mano karjerą įvairiose įmonėse buvo tik vienas vienintelis atvejis, kuomet potencialūs darbdaviai nesiteikė informuotis apie atrankos rezultatus, nors buvo pažadėję tai padaryti. Visais kitais atvejais el.pašto žinute, skambučiu ar kitaip būdavau informuojama apie patekimą/nepatekimą į kitą etapą ir t.t. Kai kuriais atvejais, darbdaviai informuodavo, kad jei iki tos ir tos dienos nesulauku žinių, vadinasi nebuvau atsirinkta. Bet kad neinformuotų visiškai, tai tik tas vienas vienintelis atvejis. Bet ten matyt tiesiog atranką vykdžiusiems asmenims trūksta supratimo kas yra elementarus etiketas ir pagarba kitam.
Patarimas ateičiai, jei potencialūs darbdaviai nurodo terminą, kad paskambins savaitės laikotarpyje, bendyk klausti dėl konkrečios datos iki kada jie planuoja apsispręsti.
Sėkmės
būtų labai etiška ,jeigu darbdavys visada praneštu savo sprendimą su trumpu paaiškinimu kodėl kandidatas netinkamas. Žinoma, jeigu cv darbdavys gauna šimtais tai gal ir sunkoka būtų kiekvienam paaiškinti priežastis dėl netinkamumo, bet nors parašyti, kad kandidatūra netinkama manau būtina, nes negražu palikti žmogų nežinomybėje ir tikėjimosi būsenoje. Deja, įmonės atsakymus duoda labai retai, išskyrus didžiasias mūsų kompanijas.
Pati pasiskambik ir paklausk. Ir pačiai kankintis nereiks, ir darbdaviui parodysi, kad nesi pilka pelytė, bijanti telefonu pasiskambinti. Tu ieškai darbo, o ne darbas tavęs ieško. Gal nelabai ir kokia darbuotoja būtum, jei vietoj to, kad paimi ir pasiskambini, lauki kelias dienas ar savaites ir taip savo gyvenimo laiką švaistai.
Neseniai kaip tik ta tema bendravau su kolega iš Švedijos. Sakė, kad ten priima parašyti laišką apie rezulatatus ir net nurodyti, kodėl nepasirinko Jūsų. Tekstas maždaug toks: “Labai ačiū už dalyvavimą, bet Jūsų nepasirinkimo dėl to ir to”. Aišku, kartais nutylima, kad nepasirinko dėl kalbos barjero, bet kartais pasakoma, kad trūko žinių tokioje ir tokioje srityje. Bet kokiu atveju manau, kad toks laiškas geriau už tylą.
Man atrodo, labai svarbu išsiųsti trumpą laiškutį visiems kandidatams. Suprantu, kad darbuotojo paieška gali būti varginantis dalykas, bet reikia prisiminti, kad darbo paieška žmonėms yra daug skaudesnis ir daug ilgiau trunkantis reikalas, dažnai susijęs su savivertės sumažėjimu, motyvacijos praradimu, nepasitikėjimu savimi ir t.t. Darbo/darbuotojų paieška turi vykti dialoge, o ne vienpusiškai ar demonstruojant savo galią.
Kai ieškojau, tai visiems išsiųsdavau el.p. – copy/paste vienąkart parašius didelių sunkumų nesudaro, kelių minučių darbas, o iš mandagumo ir pagarbos kitam žmogui man jų negaila, net jei jau ir laikas – pinigai. Kada ieškoma darbo JĖGOS, o ne darbuotojų, tada, aišku, prasmės mandagumus rodyti nėra ko, nes reikia atrinktiems į N-tąjį etapą kandidatams atkišti žiedą (ar kokią kitą kūno dalį) bučiavimui.
pritariu rutai, tikrai nera sunku issiusti dvieju sakiniu emaila keliem zmonem, toli grazu ne visada kandidatu simtas, kad reiketu mailing list sudarineti
mano nuomone tokiu atveju turėtų pranešti visiems dalyvavusiems (aišku, ne po pirmo etapo), nes terminas dažniausiai neatitinka prognozės ir net atrinktiems kandidatams kyla abejonės, ar juos atrinko, nes nėra pranešama iki sutarto laiko…