Gyvenu laukimu

Prieš keletą savaičių internete radau vienos didelės įmonės skelbimą, kad ieškomas administratorės pavaduotojas/asistentas. Nusiunčiau savo CV ir per kelias dienas gavau pakvietimą pokalbiui. Mano manymu, sureagavo labai greitai, o tai turėtų būti – geras ženklas.

Nežinau, pagal ką jie rinkosi, bet labai džiaugiuosi gavusi progą pristatyti įmonei save gyvai. Juk mano specialybė labai specifinė, darbo patirties nedaug, tad, kaip jau esu minėjusi anksčiau, geriausia, kai turi progą apie save potencialiems darbdaviams papasakoti plačiau.

Tačiau apsidžiaugusi dėl greito sureagavimo į mano CV, per pokalbį šiek tiek spėjau ir nusivilti. Įmonė didelė, tarptautinė, o per pirmąjį pokalbį kalbėjausi su žemiausio rango personalo atstovais, vadybininkais ir t.t.

Be to, ir pat pokalbis skyrėsi nuo mano ankstesnių pokalbių. Čia dominavo bendriniai klausimai. Tiksliau net ne klausimai. Jiems reikėjo, kad aš balsu pakomentuočiau savo gyvenimo aprašymą – kodėl dirbau tą ir tą darbą, kodėl dirbau ten, o ne ten, paklausė, ko tikiuosi iš šios vietos. Nieko labai išsamaus ar konkretaus.

Patys nieko per daug apie šią darbo vietą neatviravo. Net neužsiminė, ką įmonė man gali pasiūlyti, kokios darbo sąlygos ar atlyginimas. Dabar galvoju, kad apie tai bus kalbama tik su tais kandidatais, kuriuos atsirinks antram etapui.

Kalbant apie pinigus, ko gero visiems kyla vilčių, kad garsus įmonės vardas, garantuos ir didelį atlyginimą. Tačiau širdy kažkaip abejoju ar jie pasiūlys daugiau, nei parašyta mano gyvenimo aprašyme. Juk visą laiką, kai  siunti kokiai nors įmonei CV, prirašai, kiek norėtum uždirbti. Galbūt taip jie ir atsirenka kandidatus. Jei kas prašo per daug – net nekviečia į pokalbį, o pasirenka tuos, kurių norimos sumos įmonei yra įkandamos.  Aš rašiau, kad noriu uždirbti apie 1000 litų.

Taigi, jau beveik savaitę gyvenu laukimu. Pažadėjo, kad per savaitę praneš ar patekau į antrą etapą, ar ne. Labai noriu šio darbo, tačiau net nežinau ar jį bus lengva gauti.  Manau, įmonė kandidatų turi pakankamai daug, nes su keliais jau spėjau susitikti. O kadangi  pokalbio laikas buvo griežtai suskirstytas, tarpusavyje prasilenkdavo tik tie kandidatai, kurie jau išeina iš pokalbio ir tie, kurie į jį dar tik eina.

Gal ir gerai, kad kandidatai nebuvo laikomi toje pačioje patalpoje. Man yra tekę per vieną pokalbį susidurti su tokiais konkurentais, kurie po mano pokalbio prašė papasakoti, ko manęs vadovai klausinėjo. Šį kartą nieko panašaus nebuvo.

Tikiuosi man nusišypsos sėkmė ir greitai baigsiu bedarbės karjerą.