Sniego paukščiai

Paskaičius prognozes, kurios su neslepiama pikdžiuga pranašauja ateinančius speigus ir dviženklius minusus (gaila, triženklių neišeina, ne to mokslininko išradimus naudojame) darosi nelinksma. O paklausius vietinės reikšmės šmaikštuolių, kurie teigia, jog terminas „pavėlavusi žiema“ reiškia, kad ji baigsis maždaug balandžio 27 dieną, darosi dar liūdniau.

Norom nenorom pradedi dairytis į žemėlapį ir ieškoti tolimų salų ir šiltų kraštų, kurias matai savo kompiuterio ekrano wallpaperyje. O jeigu dar paskaitai vadinamųjų „sniego paukščių“ kolonijas iš Kanados, šaltųjų Amerikos valstijų, Suomijos ar Norvegijos, kurie atšalus orams ir dingus saulei tvarkingai relokuojasi prie mėlyno vandenyno ir geltonos saulės, kartu su savimi neretai pasiimdami ir savo darbus. Bet čia jau iš viso iškrypimas iš pasaulinės santvarkos.

Na, o mums – sniego šalies gyventojams, laukiantiems minus dvidešimties? Belieka pasižiūrėti į kelionių agentūrų reklamas, siūlančias keliones į Jamaiką tik nuo 5000 litų arba turą po Braziliją tik nuo 6500 litų, apsiriboti saule per „Travel“ kanalą ir laukti to kažkada ateisiančio pavasario, kai pigių skrydžių aviakompanijos nuskraidins į kokią Ispaniją ar Graikiją. O saulė žiemą yra prieinama tik tam mūsų 0.01% segmento, kurie po to gali puikuotis Tailando ar Tenerifės įdegiu glamūriniuose žurnaluose? Argi netiesa?

Dar visai neseniai būčiau linksėjęs galva ir sakęs „tiesa, tiesa“ – net ir nesinaudojant lietuviškų kelionių agentūrų (koks žavingas tas žodelis „nuo…“, kiek jame daug paslėptų prasmių ir užuominų) paslaugomis žiemos saulės be penkiaženklės sumos dviems sugauti buvo beveik neįmanoma.

Bet (arba however… su reikšminga pauze, kaip sako mano mėgstamos laidos „Amazing race“ vedėjas) laikai keičiasi ir labai greitai. Pigieji aviaskrydžiai, juos sujungiančios nepriklausomos kompiuterinės programos tokios kaip Azuon ir visagaliai interneto forumai bei iš lūpų į lūpas perduodama informacija apie „nerealius pasiūlymus“, kurių dar niekada nebuvo tiek daug.

Skamba neįtikėtinai, tačiau vien nuo metų pradžios galimybių bent trumpai pamiršti lietuvišką sniegą kiekis svaigina. Populiariausia kryptis – bet kuri iš visus metus šiltų Kanarų salų ir keliaujant pačiam tai kainuos ne daugiau kaip 1000 litų įskaitant skrydį iš Vilniaus ir apsigyvenimą nuomotuose apartamentuose ant jūros kranto. Lietuviškuose kelionių forumuose tai tema numeris vienas. Verslo klasės nesitikėkite, tačiau su teisingai parinktais jungiamaisiais skrydžiais Tenerifę, Lanzarotę ar Gran Kanariją pasieksite sąlyginai patogiai.

Sausį romantiškasis ir karštasis Rio de Žaneiras su miniatiūriniais Kopakabanos brunečių bikiniais iš Vilniaus buvo pasiekiamas už 900 litų (su visais mokesčiais ir į abi puses), žėrintis Majamio naktinis gyvenimas ir Floridos paplūdimiai už 1000 litų, egzotiškoji Sent Marteno sala Karibų rojuje už 1050 litų, pavasarėjantis Tokijas ir Japonija už iš viso kažkokius sunkiai suvokiamus 800 litų.

Žinoma, tokių pasiūlymų niekas ant lėkštutės neatneša ir korporatyviniuose naujienlaikraščiuose neatsiunčia, bet čia juk ir slypi vienas iš svajonių kelionės ir paieškos džiaugsmų. Reikia tik trupučio laiko, kantrybės, noro ir užsispyrimo.

Ir lietuviškieji  sniego paukščiai gali skleisti sparnus.