Porcija atgailos ir 200 000 valandų trydos
Negerai praėjusią savaitę pasielgiau. Supykdžiau žmones, sutrukdžiau jiems detaliai mėgautis savo patiriamais sunkumais ir nei prašytas, nei kviestas įlindau su kažkokiais niekam nereikalingais pasvaičiojimais apie namų finansų valdymą, galimybių ir norų įvertinimą, šeimos išlaidų kalkuliavimą į priekį, o ne atbuline data skyles dengiant greitaisiais kreditais.
Ir kam to reikėjo, dabar galvoju? Toks buvau gerietis žurnalistas, o dabar šekit ir prisidirbau. Teks atgailauti… ir daugiau to nedaryti.
Nes niekam to nereikia. Lietuviui norisi tik gyventi geriau, bet kad tai atsitiktų automatiškai. O jeigu neatsitinka – tada skųstis. Ir bet kam bandančiam kištis – pokštelti su beisbolo lazda per galva, o kad tą mūsų tauta moka, įsitikino dar šventasis Brunonas, kuris irgi, matyt, turėjo idėjų ir pasiūlymų.
Tačiau yra vienas labai paprastas dalykas, kuris ne tik sustabdytų ūbavimų bangą ir man nereikėtų čia atgailauti, bet ir iš esmės pagerintų mūsų gyvenimą ir pakeltų ekonomiką.
Tereikia didžiuosiuose portaluose uždrausti komentarus. Ir viskas.
Apytiksliai ir iš akies paskaičiavau kasdienius mūsų minios demokratijos kolosų komentarų kiekius ir gavau maždaug 27 000 komentarų, įtraukime čia dar mažesniuosius portalus, atmeskime ne darbo valandomis rašomus komentarus ir apsistokime ties 35 000 komentarų per dieną. Atkreipkite dėmesį, jog aš net neliečiu nišinių puslapių, generuojančių irgi tūkstančius kasdienių atsiliepimų pačiomis įvairiausiomis temomis – nuo svogūnų laiškų iki Sabonio. Šitą sociumo dalį su didžiąja dalimi prasmingų ir „į temą“ pastebėjimų palikime nuošalyje ir apsistokime ties bereikšme tryda, kurią kasdien paleidžiame į interneto platybes.
Trydos nesulaiko net ir savaitgaliai, bet jų neskaičiuokime – jeigu žmonėms tai laisvalaikio leidimo būdas, tebūnie. Bet pridėkime kelias ypatingas dienas, kai vienas straipsnis apie kokią nors ypatingai žiaurią avariją gali sugeneruoti apie tūkstantį marodieriškų (angliškai yra labai gerai žodis morbid, bet čia nerandu tikslaus lietuviško atitikmens) komentarų ir pažiūrėkime, ką turime. Maždaug 800 000 komentarų per mėnesį. Atmeskime nepilnamečius ir pensininkus (nors jų daug, tačiau koja kojon su technologiniu progresu žengia nedaug kas) ir sakykime, kad turime 600 000 darbingo amžiaus žmonių parašytų komentarų
Kadangi mūsų vidutinis komentatorius turi ne tik perskaityti straipsnį, bet dar ir susivokti savyje, kokį šedevrą jis nori išspausti ir dar jį atbarbenti klavišais, tai šitam visam procesui gali prireikti ne mažiau, kaip pusvalandžio. Tačiau paprastai komentatoriai vienu išstojimu neapsiriboja, kiti jau rašosi greičiau, tad vėl sakykim, kad vidutiniškai vienam komentarui prireikia dvidešimties minučių.
Dauginam ir skaičiuojam – darbingoji Lietuvos dalis per mėnesį sugaišta 200 000 valandų, kad pasakytų urbi et orbi, jog viskas blogai, pinigų nėra, valdžia kalta dėl viso, o jei ne valdžia, tai verslininkai vagys, kad Lietuvoje nėra jokių perspektyvų niekam, kad visą laiką lyja ir iš tos sudirbtos šalies tuoj išvažiuos paskutiniai padorūs žmonės – tai yra jie.
200 000 valandų Lietuva skiria šitai dizenterijos epidemijai.
200 000 valandų praleidžiame kaltindami kitus, likimą, Lietuvos valstybę apskritai ir Kubilių konkrečiai.
200 000 valandų, per kurias galima:
- produktyviai dirbti
- gerinti savo verslą
- kurti naujas verslo idėjas
- nuosekliai ieškoti darbo
- tobulinti namų finansų apskaita
- galvoti, kaip didinti pajamas
- padvigubinti valstybinių įstaigų drbo našumą
- pritraukti daugiau investicijų ir ES paramos
Ir visa tai pasiekiama taip paprastai. Tereikia UŽDRAUSTI interneto komentarus darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Ir viskas. Mūsų valdžiai, kuri sugeba tikrai originaliai įvesti draudimus į pačias įvairiausias gyvenimo sritis, tai neturėtų būti labai sudėtinga.
Tiesa, tada susitvenkusi tryda greičiausiai pratrūktų, pramuštų, regis, nepramušamą kantrybės užtvanką ir virstų revoliucija, bet čia jau pašalinis efektas. Nedidelė revoliucija dar niekam nepakenkė.
P.S. Šio straipsnio komentarai bus leidžiami tik nuo 17 valandos, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Tipas: Įžvalgos
Žymos: Andrius Tapinas, komentarai, portalas
Svetima piniginė
"Apskritai pinigai suteikia žmogui laisvę. Jis gali laisviau gyventi nebūtinai demonstruodamas tuos pinigus. Pinigai gali padėti įgyvendinti idėjas, suteikia laisvę keliauti ir plėsti akiratį."
Geriau ne DRAUSTI, o tiesiog NESKAITYTI komentarų.
Oo kad Lietuvoj butu tokie motyvatoriai kaip Les Brown, Zig Zigler, gal bent kiek pazadintu zmones kazko griebtis, mokytis, kabintis i gyvenima ne tik nagais bet ir dantim..
200 000 valandų, per kurias galima: TRIESTI!!!! nepamirskit sito.. juk irgi galima.
Pinigų kartos idėja yra labai gera. Bet ir gerą idėją gali užmušti arogantiški egocentrikai.
Šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa taigi galima teigti kad nutylėta tiesa nustos egzistavusi kad tamstytei ta tryda nepatinka (tipo žmonės apie problemą nešnekės ir problemos neliks?)?? Žmonės ne be reikalo skundžiasi pats dirbu kai algą pasiimu iš pradžių juokinga paskui jau nelabai, o dar vėliau galvoju kokį velnią aš galiu sau leisti su tom uždirbtom kapeikom KADA TOKIOS IŠPŪSTOS KAINOS VISKAM?? Čia man vienam taip ar ir daugiau tokių yra galvojančių ką po velnių veikiu Lietuvoj??
Man irgi kyla klausimas: kada tokie verksliai isleks is Lietuvos ir galesim neklausyti tokiu ubagisku pasisakymu? Kas ten uzsieny geriau? Ka su kuo lyginat? Lietuvoj turima gyvenima su nuosavu namu, kuriame gyvena 2 zmones, turimas 2 masinas ir net neziurejima parduotuveje i kainas su “superiniu” gyvenimu anglijoj, kai reikia gyventi barake 8-iese, vazineti autobusais ir stebeti ispustom akim kainas? Taip jau buna, kai gyveni ne pagal kisene ir smegenis dirba kaip papugos, tada belieka tik kaip papugai elgtis: kartoti kazkur girdetus lozungus, o skristi neturi ryzto, per daug pasertas.
andriuxa kalba ne apei turini ir ne apei pati komentavima. jis sako kad vietoj komentavimu zmones galetu kazka naudingesnio veikti. kadangi dabar sekmadienis tai ir sis komentaras turi teise egzistuoti. jei rasyciau darbo metu, jausciaus moliu.
Mielasis, o gal tiesiog reikia pabandyti pakeisti darbą, jei dabartinis netenkina. Juk paprasta. Žmonės taip daro
Aš nesuvokiu, kaip normalus žurnalistas gali sau leisti tokius rašinėlius. Ne, nu mokyklos lygis. Viskas suplakta į vieną krūvą. Teisingos mintys Regio ir čia nesiplėsiu apie tai, bet dar labai norisi paminėti tokį dalyką, įsivyraujančią tendenciją, kaip stabo(rašinėlių rašytojų) garbininimas internetinėje erdvėje: rašyk, tai ką noriu aš girdėti, liaupsink mane už tokius rašinėlius ir linksėk man ties kiekvienu žodžiu. O jei manai, kitaip, tai bus pasistengta suvaldyti tavo laisvą mintį. Va, kaip antai, laiko apribojimas ties straipsniu. Man kažkaip visa tai kvepia kuo tikriausia cenzūra. Va, tokie kaip Tapinas ir sukuria ACTA ne va norėdami apsaugoti autorius, kūrėjus, deja viskas ne taip gražu, kaip norėtųsi, tai didžiulis noras valdyti mases. O kam reikia kritiškai mąstančio piliečio, ogi niekam, tai labai nenaudinga ir nepelninga.
Beje kartais komentatorių įžvalgos ir pastebėjimai būna daug geresni, nei pačio straipsnio autoriaus.
Andriau, viskas labai teisinga ir gražu. Tik iškilo klausimas o kaip su skaitymu? Ir laiko leidimu būtent skaitymui? Gal derėtų tokius straipsnius, o gal ir visus panašius portalus atidaryti (įjungti) skaitymui nuo 17 val. ir ryte 8 val. uždaryti (išjungti)? Nenorite būti pradininkais? Vardan Lietuvos
Ir vardan viso to kas čia taip gražiai išvardinta – “produktyviai dirbti, gerinti savo verslą, kurti naujas verslo idėjas..” ir t.t.
O dėl žmonių supykdymo, tai juk nesunku suprast vieną dalyką. Kai atvažiuoji pvz. į degalinę ir kaip produkto pirkėjas nori sąžiningos kuro kainos, jo kiekio apskaitos ir sąžiningų to produkto charakteristikų, tai juk tai suprantama ir natūralu ar ne? Ir, kad automobilis su kuriuo atvažiavai, kokios jis senumo, kiek jis ryja kuro, už kokius pinigus perki kurą, kiek apskritai turi pinigų ir t.t. tai iš esmės nesusiję dalykai. Arba kai degtinės butelis parduotuvėje kainuos 100 lt dėl nesąžiningos gamintojų ir pardavėjų veiklos, degtinės stiprumas bus ne deklaruoti 40 o kokie 33 laipsniai ir puslitriniame butelyje jos bus kokie 0,45 ltr. taigi nepradėsi moralizuoti žmogui – o tu mažiau gerk ir nesiskųsk, va normalūs žmonės geria pieną ir neturi jokių priekabių. Kai mes diskutuojame ir piktinamės šildymo sąskaitomis, tai būkit mieli žurnalistai palikit namų būklę ramybėje. Arba neplakit to į vieną košę. Kalbama apie teisingą (visiems) produkto kainą, kiekį ir charakteristikas. Viskas. Ir tikrai ne į temą greitieji kreditai, šeimos biudžeto planavimas ir t.t. Yra vartotojai, yra produktas, yra produkto gamintojas ir pardavėjas. Diskusija ar vartotojus neapgaudinėja ir tiek.
Pastebėjimai geri, tik, kas iš to?Šis staipsnis, nei ekonomikos lygį pakels, nei revoliuciją sukels, tik sulauks ,kaip teigia autorius, niekam nereikalingos trydos laviną, ir tuo netgi prisidės prie darbo našumo mažinimo.Taigi rezultate- tiek šis staipsnelis, tiek mūsų komentarai, tokia pat niekam nereikalinga tryda, bet jei jau jie atsiranda, reišia kažkam yra naudingi.
Tai jau taip. Standartiniam lietuviui užtenka antraštės ir pirmos pastraipos, kad suprastų, kas nutiko ir kas kaltas. O kita vertus, ir komentarai daugiau “tryda”. Konstruktyvumo nerasta. Gal nieko sprendimas būtų įvest minimalių simbolių skaičių (aišku, tai irgi turėtų tam tikrą šalutinį poveikį). Anyway, idėja verta milijono! Tik ar nebus taip, kad oponentai įžvelgtų tokiame komentarų draudime darbo metu cenzūrą ir žodžio laisvės draudimą?:)
Turėjo uždraust ir čia komentuot nuo 8 iki 17 val..