http://www.medverus.lt http://www.medverus.lt http://www.superkuauto.eu http://www.superkuauto.eu

Planšetinis kompiuteris: nereikia, bet labai norisi

Spausdinti

Šį straipsnį kai kas norės suprasti, kaip pagaliau konvertuoto Apple kompiuterių nekentėjo atsivertimą, bet šiaip jau čia ne apie kompiuterius su prakąstu obuoliu, o apie visai ką kitą.

Vienu žodžiu, po visų savo rašymų apie hipsteriūkščius su savo Yahoo avatarais ir purvinais sportbačiais, ir pasišaipymo iš Apple produkcijos pirkėjų aš dabar turiu namie ir portfelyje iPad planšetinį kompiuterį, ir ta proga pakalbėkim, kas čia atsitiko.

Juk esu sakęs, kad tai, ką velionis Steve Jobs per pirmojo iPad pristatymą kalbėjo apie revoliucinį įtaisą, kuris pakeis visą gyvenimą, yra tik pompastiška tarškalynė – tai ką dabar, atsisakau savo žodžių? Ne, neatsisakau. Ligi šiol tvirtinu, kad planšetinis kompiuteris (ar Apple, ar Android operacinės sistemos varomas) nėra būtinas, jis gali būti šiek tiek naudingas. Ir labai, labai malonus.

Jis yra kaip skanus kokteilis iš Jack Daniels rūgštaus amerikietiško burbono, sodos vandens ir ledukų. Jis nebūtinas, bet jis labai skanus.

Planšetinis kompiuteris, nedaro nieko, ko negali padaryti paprastas nešiojamas kompiuteris arba išmanusis telefonas, tik jį patogiau laikyti, sėdint prie televizoriaus ar gulint lovoje, jį maloniau laikyti priešais save, sėdint prie pusryčių stalo, jį galima skaityti troleibuse (o taip, ir aš važinėju kartais troleibusais, būtinai norėsiu apie tai parašyti, nes Vilniaus troleibusų sistema ir informacija yra dar vienas neapdainuotas nuostabumas, tik dar ne visi tai supranta) – ten, kur vargu aš pradėtum sklaidyti nešiojamąjį kompiuterį, ir, žinoma, jis pasileidžia žymiai greičiau, nei kompiuteris be nejudamojo kietojo disko (SSD – kai pirksiu naują laptopą, tai privalomai bus su SSD, nes įprastinio krovimosi tiesiog neįmanoma laukti, gyvenimas toks trumpas).

Planšetinio kompiuterio ekranas didesnis, nei išmaniojo telefono, ir todėl naudoti jį lengviau ir perskaitai daugiau, nei telefone. Visa kita yra tik žaidimai ir įsikalbėjimas: įtaisas nėra nei revoliucinis, nei kažką keičiantis gyvenime. Tai yra nešiojamasis kompiuteris be klaviatūros ir tiek. Didelio čia daikto.

Didelis ir svarbus postūmis čia yra rinkodaros prasme. Apple sugebėjo išgalvoti prekę, kurios niekam mirtinai nereikia, užtat visiems labai, labai norisi. Štai kas yra genialu. Kol planšetinių kompiuterių nebuvo, tol vartotojas nežinojo, kad jam tokio norėsis.

Henry Ford’as, tas pats, kuris pasiūlė pirmąjį automobilį masėms, sakė, kad jei būtų vartotojo klausęs, ko jam reikia, vartotojas paprašytų greitesnio arklio. Fordas buvo teisus: vartotojo nereikia klausti, nes vartotojas, kai kalba apie tai, ko jam “reikėtų”, nebūtinai turi galvoje tai, už ką jis pasiruošęs mokėti pinigus.

Planšetinio kompiuterio puikumas yra štai koks: pardavimo prasme, jis paverčia trūkumus privalumais arba bent jau anuliuoja trūkumus. Kadangi jis nėra gretinamas su normaliu kompiuteriu, jam nerūpi, kad jis yra šiaip jau netobulas – nei klaviatūros, nei pelės, nei patogaus darbo, prijungus prie tinklo, o jei kalbame apie Apple iPad, tai net jokios galimybės išplėsti atmintį arba patogiai persisiųsti nuotraukas (įprastinio kompiuterio atveju, įsivaizduokite įtaisą be USB jungties – visi tik nusijuoktų).

Ne, planšetinio kompiuterio negretina su įprastiniu, jo neperka kaip pakaitalo kam nors (net jei kas nors ir perka, kaip pakaitalą nešiojamam kompiuteriui su klaviatūra, jo taip nenaudoja, ir poreikis įprastiniams kompiuteriams nesumažėja). Todėl jam ir reikalavimai visai kitokie: kaip gali reikalauti kažko iš įtaiso, jei dorai net nežinai, ką jis turi daryti? Ką jis pasiūlo, tas ir būna gerai.

O kaip dėl kainos? Kai net nežinai, kiek prekė turi kainuoti (nes palyginamų gaminių dar taip neseniai nebuvo), kainodara yra fantastiška, su visais privalumais pardavėjo pusėje. Ką nori, tą ir darai; gali nuskinti šimtus dolerių už atminties praplėtimą, kuris realiai kainuoja gal pora žalių, ir juoktis, kaip turgaus sukčius, lošiantis kortomis su aklaisiais ir laimintis kiekvieną kartą.

Visi šie fantastiški pardavėjui dalykai yra prizas už tai, kad sugalvojai naują prekės kategoriją. Paskui, žinoma, reikia jau labiau stengtis, rinka išsilygina, bet kol kas daug kas vis dar atrodo kaip anais laikais, kai mobilieji telefonai taip paprastai nesijungė su kompiuteriais. Nokia gamino programinę įrangą, kuri ne, ne pusę laiko neveikė – ji neveikė 95% atvejų (dažniausiai Windows 95 tiesiog nematydavo prijungto telefono). Bet, maža to, dar reikėdavo tą Nokia su kompiuteriu sujungti. Tam prijungimui reikėjo pirkti “jungimo komplektą”, Nokia Connectivity Suite, kuris buvo sudarytas iš juodo laido kartoninėje dėžutėje ir kompaktinio disko su draiverio failu. Šis stebuklas kainavo £159.00, ir tai buvo tais laikais, kai vienas Britanijos svaras kainavo 7 litus.

Ir buvo taip, kad žmonės tą dviejų dolerių savikainos laidą pirkdavo (ir aš) ir mokėdavo tuos pinigus (dabar nors galiu guostis, kad tie pinigai prailgina Nokia kelią į bankrotą – jie gali deginti po milijoną eurų per dieną į nuostolius, nes buvo geri laikai).

Bet čia mes ne apie tai, apie planšetinį kompiuterį ir naujos prekių kategorijos fenomeną.

Kai kas manęs paklaus – Andriau, o kaip čia atsitiko, kad tu nepirkai Android operacinės sistemos planšetinio kompiuterio, o paėmei būtent Apple iPad. Na, jei norėčiau atrodyti konstruktyvus, sakyčiau, kad todėl, kad iPad yra rinkos lyderis.

O iš tikrųjų yra ne taip.

Mano draugas su kolegomis Vilniuje sukūrė iPad’ui ir iPhone telefonui vaikišką žaidimą tarptautinei rinkai, Pepi Bath, kur reikia prausti ir šukuoti vaikus, tokiu būdu mokant juos higienos. Mano jaunesnioji dukra Milda, kadangi anglų kalba yra jos gimtoji ir yra reikiamas balso tembras, buvo pakviesta įgarsinti šią programą, ką sėkmingai ir padarė. Tai kaip aš galėjau pirkti kokį nors kitą įrenginį?

Andrius Užkalnis rašo tinklaraštyje “Protokolai” ir maisto apžvalgų portale “Laukinės žąsys

123 ... 4
  • 2013-10-16 | Seo marketingas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Visokiems skaitiniams tai planšetiniai kompiuteriai – optimaliausias variantas. Išsitraukei iš rankinuko – ir pirmyn. Realiai ir kaip kompiuterį naudot gali, jei nenaudoji labai sudėtingų programų. Tik juokingiausia tai, kad pastaruoju metu mobilieji telefonai vis didėja, o kompiuteriai – mažėja. Baigia dydžiu ir susilyginti :)

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-19 | inga

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 3. Vertino: 3.

    Draugas nusipirko, bet realiai naudoju aš. Sutinku, kad labai rimtam darbui jis netinka, tik kiek iš mūsų tokį namie dirba? O dabar nusineši kur nori, patogu naršyti, svargiausiai lengvas, yra daug tikrai labai naudingų programų, kurios yra nemokamos arba kainuoja žymiai mažiau nei kompiuteriams, o man asmeniškai didžiausias privalumas yra tai, kad nėra flash reklamų, kurių nereikia išjungti. Žaidimus turiu tik kelis, bet beveik nežaidžiu, o daugiausiai naudoju naršymui internete. Jeigu nereiktų rimtai dirbti su nuotraukomis, nešiojamo kompiuterio net neįsijungčiau. Visi kurie čia rėkia, kad iPad nesąmonė, tai tegul pasinaudoja pusdienį ir pamatys, kad tai tikrai pakankamai naudingas daiktas, kainuoja nedaug palyginus su nešiojamais kompiuteriais (yra akcija dabar topocentre, berots 1300 iPad 1 kainuoja), nekaista, gali laikyti lovoj, taip pat gali pasistatyti (su priedu) kur reikia (pavyzdžiui gaminti virtuvėje atsivertus receptą), o trūkumas kaip minėjau yra specifinės/retos programos. Bet jei esi statistinis vartotojas, kuris kompiuterį naudoja atsipalaidavimui po darbo, iPad pats tas.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-19 | xmenas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    kalbesiu kaip kalba siuolaikinis jaunimas:
    labai krutas divaisas tas aipadas ar jo analogai. ypac jei nori pornuske lovoj paziuret per brauzeri. tinkamas ziurejimui visokiose pozose: ir gulint ant pilvo, ir ant nugaros, ir klupom, ir sedom ir belekaip.
    mano manymui tas divaisas sukurtas turiniui priimti tokiose vietose ir pozicijose, kuriose butu nepatogu ta turini vartoti naudijant kompiuteri.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-13 | Tomas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 3. Vertino: 5.

    Eilinį kartą pasigailėjau, kad skaičiau Užkalnio straipsnį. Žinau, kad jis nieko protingo nepasako, tik tuščiažodžiauja. Bet va, rašo įdomiom temom ir kažkaip užsikabinu paskaityti turėdamas viltį rasti kažką naudingo. Ir vis nusiviliu. Reikia susiimti ir nebeskaityti.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-13 | Giedrius

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    p. Andriau, jei dar aplinkybės prispirtų įsigyti iPhone, tai jus išvaduotų nuo vargo tampytis švarko kišenėje KBPP (Keičiamą Bateriją kaip Papildomą Privalumą) – pamenu lyg rašėt apie tokį fyčerį jūsų telefono.

    Reply  |   Į viršų
    • 2012-03-13 | Andrius Užkalnis

      VA:F [1.9.10_1130]
      Reitingas: 0. Vertino: 0.

      iPhone yra normalus telefonas.

      Apie iPhone kalbėjimas, kaip kalbate jūs, mano akimis, yra susirgimo požymis.

      Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-12 | Paulius

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 3. Vertino: 3.

    Man įdomu kiek iš čia parašiusių savo komentarus realiai turi ir bandė naudotis/naudojasi planšetiniu kompiuteriu, pabandymas kokio nors draugo ar pardotuvėje nesiskaito, nes tam kad galėtum vertinti reikia ištiesų pasinaudoti ir suprasti kam daiktas apskritai yra skirtas. Bent jau mėnesį kokį pasinaudoti reikėtų, o tada vertinti :) . Pats tą patį iPadą turiu jau 10 mėnesių ir dabar jau sunkiai įsivaizduoju kaip galėčiau patogiai gyvuoti be jo, nesakau, kad tai neįmanoma, žinoma kad ne, bet būtų diskomfortas ir tikrai kažko trūktu. Beje, nusipirkus planšetę netrukus nustojo veikti mano senas nešiojamas, gal iš pavydo ir beveik pusė metų praėjo kol susiruošiau nusipirkti naują, nes paprasčiausiai nebuvo poreikio. Pastaruoju įpratus pilnai naudotis ne tik kad maloniau daugelį užduočių daryti, bet jos ir paprasčiau ir greičiau atliekamos. Dabar jau vėl turiu nešiojamą ir visiškai sutinku, kad darbui daugeliu atveju tai patogesnis įrenginys, bet informacijos pasiėmimui, tam ką darydami daugelis ir praleidžia daugiausiai laiko prie kompiuterio planšetinis kompiuteris yra nuostabiausias įrenginys žmonijos istorijoje ir kažkaip net nekyla ranka naudotis nešiojamu kompiuteriu, kai nori perskaityti naujienas, paspoksoti filmą, paskaityti knygą/žurnalą ir pan.

    Kalbant apie rimtą darbą, čia daugiau manau dar groja žmonių įpročiai atlikti darbus taip kaip jie yra įpratę yra pagrindinis dalykas bus laikas tarpas, kurio prireiks, kol žmonės ir darbui šiuos įrenginius pradės naudoti, t.y. išmoks pamatys, kad tai ką darė vienu būdu su kompiuteriu galima paprasčiau, intuityviau ir greičiau/patogiau padaryti naudojant planšetę. Manau tai tik laiko klausimas. Jau nebekalbant apie sferas, kur kompiuterių išvis niekada iki šiol nebuvo, o planšetės sėkmingai skverbiausi į naujas sritis, nors jų gyvavimas realiai prasidėjo vos prieš porą metų :) .

    P.S. Autoriui, nuotraukos tiek iš atminties kortelės tiek iš kameros per USB laidą labai lengvai persikelia naudojat mažiuką priedą, o klavietūrą taip pat galima įsigyti, jeigu poreikis yra :) .

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-12 | Andrius Dukšta iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: -1. Vertino: 1.

    Turėjau MacBook Air kelias savaites, nepatiko. Labai nepatogi klaviatūra, funkcionalumas tiesiog… tragiškas. Kaip rašomoji mašinėlė tinka, bet ne daugiau.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-12 | Giedrius Ladyga iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    geras zaisliukas, bet jauciu, kad greit atsibostu :)

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-12 | Giedrius Švetkauskas iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    MacBook Air 11″

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-03-12 | Giedrius

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 1. Vertino: 1.

    kai ieškojau argumentų iPad’ui, neradau, bet pasiėmiau MacBook Air 11″: didesnis tik kokiais 5 cm, plonumo beveik tokio pat, o kompiuteris.

    Reply  |   Į viršų
123 ... 4

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti