http://www.medverus.lt http://www.medverus.lt http://www.superkuauto.eu http://www.superkuauto.eu

Liberalų sąjūdžio mišrainė

Spausdinti

Šiandien šios partijos rinkiminę programą analizuoju neatsitiktinai. Tarp kol kas viešai skelbtų pažadų krepšelių šis išsiskiria ypatingu prieštaringumu ir bene geriausiai parodo, kaip nenuosekliai mąstoma Lietuvos viešojoje erdvėje.

Jei bandai gilintis į partijos deklaruojamas vertybines nuostatas, tai kas kelios eilutės atsitrenki į maldeles apie individo autonomiją, jo pirmenybiškumą ir laisvą pasirinkimą. Tačiau, kai pradedi žiūrėti, kokiu būdu šie principai realizuotini, susiduri su ypatingai dosnios ir energingai perskirstymo procesuose dalyvaujančios valstybės vizija. Kuris Liberalų sąjūdžio veidas — didelės valstybės šalininkai ar nuoseklūs liberalai — yra tikrasis? Atsakymo, atrodo, nežino ir jie patys.

Fundamentali, ne kartą deklaruota mintis —  nekintantys mokesčiai ir jokių progresinių mokesčių: „Nedidinsime esamų ir neįvesime naujų mokesčių. Nepritarsime progresiniams mokesčiams. Jie didintų šešėlinio verslo mastus ir atbaidytų kvalifikuotus darbuotojus iš Lietuvos“.

Pradėsiu nuo trečiojo sakinio. Deja, empiriškai patvirtinti sąryšį tarp mokesčių dydžio ir progresinių mokesčių neįmanoma. Tokiais ryšiais galima tik tikėti. Beje, bendrai paėmus didžiausius mokesčius  mokančiose valstybėse korupcijos laipsnis yra mažiausias (Danija,  Švedija, Vokietija…) Tai žinoma nereiškia, kad kuo didesni mokesčiai, tuo mažesnė korupcija. Tai tiesiog reiškia, kad mokesčių mokėjimas ar nemokėjimas priklauso nuo daugybės labai sunkiai identifikuojamų ir ganėtinai inertiškų, visų pirma, kultūrinių, dalykų.

O dabar apie tuos progresinius, kurių žodžiais (pakartota ne karta!) nebus, bet kurie Liberalų sąjūdžio valia, bent taip jie žada, bus energingai diegiami, ir kitas mokestines abrakadabras. Taigi, kas žadama: (1) „Neapmokestinsime 200 litų vienam vaikui per mėnesį. Tai bus padaryta suteikiant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą auginantiems vaikus, po 200 litų per mėnesį už kiekvieną auginamą vaiką“ (2) „Jei įmonė darbuotojui moka 3500 litų per mėnesį ir daugiau, SODROS mokesčius jie mokės tik nuo 3500 litų“ (3) Pradedančiam verslininkui pirmą kartą įkūrus įmonę ji vienerius metus (bet ne ilgiau nei pasiekia 1 mln. litų apyvartą arba 0.3 mln. litų pelno) atleidžiama nuo pelno mokesčio ir pusės SoDros įmokų mokėjimo.

Taigi, (1) punkte numatoma gana radikali mokestinė pertvarka, rimtas pajamų perskirstymas vaikus auginančių tėvų naudai, tačiau tai yra klasikinio progresinio apmokestinimo elementas, (2) punkte mokestinė lengvata suteikiama tiems, kurie turi didesnes pajamas (taigi vietoje progresinių tarifų lyg ir regresiniai) ir (3) — irgi tam tikros mokestinės lengvatos,  kurios iš esmės kalba apie keinsistinio pavidalo verslo stimuliavimą.

Tiesa, (3) atveju nueita jau visiško komunizmo ir prievartinio pajamų nusavinimo keliu, nes tam tikriems darbdaviams suteikiama dar ir  teisė pasiimti (pasilikti) ir dalį darbuotojo pajamų. Liberalams sąjūdistams ir tiems, kurie nežino, paaiškinu: žmogaus mokamos Sodros įmokos yra to žmogus pajamos, taigi, jei darbdavys neperveda pusės Sodros įmokų, tai tiesiog reiškia, jog pajamos sumažėja, gal net ketvirtadaliu, nelygu koks atlyginimas. Kitaip sakant, tokia įstatymo pataisa leistų tiesiog valstybės valia atimti uždirbtus pinigus ir atiduoti juos darbdaviui, nebent valstybė kitų mokesčių mokėtojų pinigais tas pajamas jums atkurtų (apie tai programoje nekalbama).  Abiem atvejais su liberalizmu ir kokia nors laisve „ryšio nerasta“. Taigi, esminė labai nemaloni išaiškėjusi tiesa ta, kad kaip įprasta Lietuvos politinėje padangėje svaidomasi šūkiais, bet nesuvokiama jų esmė, o programos kuriamos net negirdėjus apie nacionalinių sąskaitų pjūvius.

Tiesą pasakius, nesvarbu, kokia ta konkreti deklaruojama sistema, — bet kuri apmokestinimo sistema visada yra ne ekonominis, bet ideologinis sprendimas, vis dėlto sąvokas ir logiką žinoti privalu. Ir privalu mąstyti nuosekliai. Būtent todėl leisiu čia sau netrumpą intarpą, kuris labai aiškiai parodys, kaip toli šios programos nuostatos nuo tų vadinamųjų vienodų (flat taxes) mokesčių, kuriuos į ekonomiką įvedė vienas ekonominio liberalizmo tėvų — Miltonas Friedmanas, ir kuriuos bent žodžiais lyg bando ginti šitas Sąjūdis (ir viešoje erdvėje p. Masiulis).

Miltonas Friedmenas buvo  ištikimas laissez-faire liberalizmui, ir kaip sakė, „yra trys žodžiai, kurie aprašo tą kapitalizmo rūšį, kuri mane žavi: laisva privati nuosavybė“.  Savo darbuose jis gynė požiūrį, kad politinė ir socialinė laisvė gali būti kuriama tik mažėjant valdžios kišimuisi į laisvą rinką. Ganėtinai griežtai atmesdamas valstybės reguliavimą (išskyrus nedidelės apimties pinigų masės reguliavimą — be jokių gudrių paramų verslui, kuris gal gamina tai kas jau atgyveno, tad pagelbėti jam reiškia tyčiotis iš rinkos, ar ne, mieli liberalai?), jis aiškiai teigė, kad valstybė privalėtų perskirstyti tik apie 10 proc. BVP ir atlikti tik pačius esminius šalies apsaugos darbus, kurių negali atlikti privatus sektorius.

Nors M. Friedmanas nebuvo mokesčių specialistas (tiesa, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo JAV Iždo departamente mokesčių poskyryje) jis visuotinai pripažįstamas šiuolaikinės vienodų pajamų mokesčių tarifų idėjos, kurią suformulavo dar 1962 metais savo klasikiniame liberalizmo veikale „Kapitalizmas ir laisvė“, autoriumi. Keliuose tos knygos puslapiuose jis metė iššūkį praktiškai visuotinai priimtai progresyvinių mokesčių idėjai. „Būdamas liberalu, negaliu pateisinti laipsniško apmokestinimo idėjos vien todėl, kad būtų perskirstytos pajamos“, rašė M. Friedmanas, pabrėždamas, kad tokiu būdu pažeidžiama individų laisvė, ir primindamas, kad net ir esant vienodų tarifų mokesčių sistemai, turtingesni asmenys už valstybės paslaugas mokės absoliučia suma daugiau. Šio ekonomisto nuomone, svarbiausi buvo du dalykai. Mokesčiai turi būti maži, kad valstybės jų surinktų mažiau, ir turėdama mažiau, turėtų ir mažiau galių veikti kiekvieno atskiro individo gyvenimą. Kita vertus, vienodas mokesčių tarifas nesuteiktų galimybių bausti turtinguosius, nes esant tokiai sistemai piliečiai negalėtų padidinti mokesčių turtingiesiems, tuo pačiu metu nepadidindami ir savo mokesčių naštos. Kitaip sakant, vienodas mokesčių tarifas turėjo apriboti kerštingos politinės rinkėjų daugumos galimybes primesti savo valią pasiturinčiai ekonominei mažumai.

Būdamas, priešingai lietuviškiems liberalizmo „mąstytojams“, nuoseklus, M. Friedmanas bjaurėjosi visokiomis mokestinėmis lengvatomis, įskaitant lengvatas kapitalo kilmės pajamoms, lengvatas pagal amžiaus grupes ar apyvartas, teigdamas, kad jos pažeidžia sąžiningumo kanonus. Jo nuomone, visi pajamų mokesčiai, nežiūrint jų kilmės, turi būti  vienodi, tad M. Friedmano fanai nustebtų sužinoję, kad jis aiškiai pasisakė prieš visokias mokestines lengvatas, kurios gali būti taikomos kapitalo prieaugiui ar kitoms (tarkime dividendai, palūkanos ar pajamos iš obligacijų) kapitalo kilmės pajamoms (beje, M. Friedmeno nurodomas tarifas mūsų akimis buvo ne toks ir mažas — 23,5 proc.).

Kita vertus, jau dabar samdomi darbuotojai moka progresinius mokesčius, nes uždirbantys daugiau apmokestinami didesniu tarifu, kita vertus, nustatant Sodros išmokas jie gali tikėtis proporcingai mažesnių išmokų. Taigi, ar sakydami jokių progresinių mokesčių liberalai ketina naikinti šitas disproporcijas. O jei tai, taip kaip?

Ir, beje, nereikia aiškinti, kad kapitalo kilmės pajamos esą kuria verslą ir naujas darbo vietas, o va samdomo darbuoto pajamos — ne. Kapitalo kilmės pajamos gali virsti vartojimu (tarkime, atostogomis Maljorkoje…), o samdomam darbuotojų iš savo darbo atlygio perkant pigutį glazūruotą varškės sūrelį, kuriama darbo vietą ir pienininkui, ir žemdirbiui, ir pardavėjai.

Šioje vietoje būtina paminėti dar vieną dalyką, kuris liberalų (ar tikrai?) neprisimintas nei formuojant Lietuvos mokesčių sistemą, nei dabar. Iki mokant mokesčius (bet kokio dydžio) žmogus turi turėti tiek pajamų, kad galėtų išgyventi. Būdamas sveiko proto ir skaičiuoti mokantis ekonomistas, M Friedmanas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė už tai, kad net nustatant vienodus mokesčiai, vis tiek visos pajamos, kurios būtinos žmogui išgyventi turi būti apmokestinamos nuliniu mokesčiu tarifu. Plėtodamas savo koncepciją, jis netgi įvedė neigiamų mokesčių koncepciją, pagal kurią visiems, kurių pajamos nepasiekia kažkokios ribinės ekonominės pajamų sumos, valstybė teikia mokestines subsidijas. Paprasčiau kalbant, primoka iki ekonomiškai logiško lygio. Tokiu būdu pertvarkoma ir socialinės paramos sistema, ją aiškiai siejant su indėliu.

Tačiau, jei manoma, kad privalu visomis priemonėmis skatinti verslą, net leidžiant jam mokėti mažus atlyginimus, kurie reikalauja papildomo valstybės finansavimo (pavyzdžiui nemokami pietūs mokykloje vaikams ir daugybė kitokių kompensacijų — nuo šildymo iki vaistų) arba skatinant verslą tuo, kad jam suteikiama teisė nemokėti mokesčių ar mokėti mažesnius (kaip siūlo mūsų liberalai), tai tada padėti išgyventi, apmokėti švietimą, sveikatos apsaugą ir panašiai turi kažkokia išorinė galia, konkrečiau kalbant valstybė, kuri turi surinkti iš vienų (kurie nėra jauni ar dar kažkokie liberalų nemėgiami verslininkai) ar atiduoti kitiems.

Tiesą sakant panašus dviprasmiškas mąstymas — liberalas, kai man naudinga, ir didelės valstybės šalininkas, kai nenaudinga, matomas ir, pavyzdžiui, siūlymuose dėl pensinės sistemos pertvarkos, kur akcentuojami išimtinai jaunimo (ir kas be ko, turtingesnės jo dalies) interesai: „Saugosime, ginsime ir plėtosime pensijų kaupimą taip, kad dirbančiam žmogui jis būtų tvirta atrama senatvėje. Tam pasiekti pasitelksime privatų sektorių. Atstatysime sumažintas įmokas į privačius pensijų fondus ir stabilizavus biudžeto išlaidas galimi įmokų dydžiai bus toliau nuosekliai didinami. Visokeriopai skatinsime asmeninį taupymą, nukreiptą pensijiniam aprūpinimui gerinti. Įvairias šiandien mokamas pensijas ir lengvatas apjungsime į vieną aiškią pensiją, kuri užtikrins geresnį materialinį aprūpinimą.“ Šios ganėtinai aiškios nuostatos gali būti gana patrauklios daliai jaunesnių žmonių, vis dėlto klausimas, o kokiu būdu bus sukaupti 8 mlrd. litų, būtinų finansuoti dabartinių pensininkų gyvenimą, iš ko bus dengtas beveik 10 mlrd. litų Sodros biudžeto deficitas ar atkurtos 2010-2011 metais neišmokėtos pensijos lieka neiškus. Gal jos nebus mokamos, ar nebus atkurtos, Gal… Bet programoje nėra jokio atsakymo.

O pajamų klausimas dar labiau paaštrėja, kai sužinai, jog prie visų jau dabar Lietuvos valstybės prisiimtų beveik nepakeliamų įsipareigojimų vyresniajai kartai ir augančios Sodros skolos, Liberalų sąjūdis siūlo jau minėtas naujas lengvatas, taigi ir dar didesnį deficitą. Prisimenate: „jei įmonė darbuotojui moka 3500 litų per mėnesį ir daugiau, SODROS mokesčius jie mokės tik nuo 3500 litų. Pradedančiam verslininkui pirmą kartą įkūrus įmonę ji vienerius metus (bet ne ilgiau nei pasiekia 1 mln. litų apyvartą arba 0,3 mln. litų pelno) atleidžiama nuo pelno mokesčio ir pusės SoDros įmokų mokėjimo.“

Tekste esama ir daugiau labai abejotinų ar mažų mažiausia diskutuotinų dalykų, bet nebeišsiplėsdama trumpai paminėsiu tik dar du.

Pirma, pajamos. Liberalų Sąjūdis deklaruoja, kad jie elgsis taip, jog „inovacijos, profesionalūs darbuotojai ir sveika konkurencija [beje, kodėl padedant vieniems verslams, o kitiems ne, didės konkurencija man liko neaišku...] skatins geresnę kokybę ir mažesnę kainą vartotojams bei kels darbo našumą, kurio nuolatinis kilimas yra būtinas norint, kad didėtų realios žmonių pajamos“. Ir toliau: „Dirbantieji uždirbs vakarietiškus atlyginimus“. Čia kada uždirbs tuos vakarietiškus (beje, kas tai ir kiek tai?) atlyginimus? Kai pakils našumas? Ar kai darbuotojų sumokėti mokesčiai bus išmokėti verslui, taip jį skatinant mokėti tiems darbuotojams didesnius atlyginimus? Nes skaitome: „Kursime paskatas darbdaviams kelti atlyginimus savo įmonėse“.

Antra, programoje daug kalbama apie būtinumą subalansuoti valstybės pajamas ir išlaidas. Tačiau po to, kai suskaičiavau daugiau nei dešimt labai KONKREČIŲ dalykų, kurie gerokai (milijardais litų…) didina biudžeto išlaidas ir radau vos keletą labai ABSTRAKČIŲ pažadų tas išlaidas mažinti („mažinsime valdymo aparatą atsisakydami bereikalingų valdžios funkcijų“ [konkrečiai kokių?] „etatai bus planuojami racionaliai, pasitelkiant nepriklausomus auditus [bet už juos mokės biudžetas, ar ne... ir tada, kiek?] bus vertinamas valdininkų skaičius ir toliau atsisakoma tų pareigybių, kurios nesukuria realios naudos žmonėms“ [konkrečiai, kurios funkcijos nereikalingos?] ar tiesiog legendinio gilumo mintimi, kad „valstybės įstaigose dirbs tik tiek žmonių, kiek būtinai reikia“, kažkaip nematau jokių realių šansų, kad pavyks išpildyti pažadą „sieksime nedeficitinio biudžeto“. Matyt, neatsitiktinai čia parašyta „ sieksime“, o ne „pasieksime“ …

Lietuvos liberalai žodžiais yra nuoseklūs asmeninės iniciatyvos šalininkai, tačiau mano, kad ta iniciatyva nuolat turi būti palaikoma dosniomis (na itin socialdemokratinėmis, kaip bežiūrėsi) lengvatomis, finansinėmis paskatomis ar net tiesioginės išmokomis. Taigi, prieštaravimas tarp deklaruojamo reikalavimo neperdalinti iš karto pamirštamas, kai reikia paremti turtingesnius visuomenės piliečius.

  • 2012-09-21 | Justas.

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 1. Vertino: 1.

    Ponia, Maldeikiene,

    noriu pastebeti, kad jusu naudojamas argumentas, beje, jau man akis badantis jau ne pirma karta, kad “žmogaus mokamos Sodros įmokos yra to žmogus pajamos”, yra neteisingas. Sodra yra perskirstymo mechanizmas: dirbanciuju mokami mokesciai tampa nedirbanciuju (pensininku) pajamomis. Tik tiek. Dirbanciojo mokami mokesciai nera to dirbanciojo kaupiamos pajamos. Tam skirti (taciau marinami) privatus pensiju fondai. Nera taip, kad ka sumoki mokesciais, ta atgausi pensija. Dabartiniam dirbanciajam (galbut) pensija mokes ateities dirbantieji. Taciau niekas negali uztikrinti, kad socialinio draudimo sistema po kokiu 40 metu bus tokia pati, kaip dabar. Ar isvis nebankrutuos, kas tiketina matant dabartine dinamika.

    Reply  |   Į viršų
    • 2012-09-22 | QQ

      VA:F [1.9.10_1130]
      Reitingas: 0. Vertino: 0.

      Justai,

      o autorė ir nesako, kad Sodrai sumokamos įmokos yra žmogaus NUOSAVYBĖ. Sako, kad tai yra žmogaus PAJAMOS, kurios priverstiniu būdu perskirstomos. Esminis skirtumas :)

      Tiesa, kodėl Lietuvoje išskirsta į “darbdavio mokamas” ir “darbuotojo mokamas” man iki šiol nėra aišku – gal kad skaičiai ne tokie baisūs atrodytų? :)

      Reply  |   Į viršų
  • 2012-09-20 | menesis

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    Šiuo metu auginantiems vaikus papildomas neapmokestinamas minimumas yra 150 Lt už vaiką. Pakelti iki 200 Lt jokia ne rimta mokesčių pertvarka. Į Sodros viršutines lubas ir aš kreivai žiūriu… Bet kuriuo atveju tai siūlomas mokesčių mažinimas. O progresyvūs tie mokesčiai ar ne… Svarbiausia, kad mokesčiai būtų paprasti – 15% visiems, jokių slenksčių ar lengvatų kai kurioms verslo rūšims. Na jaunimui, pirmąkart įsidarbinantiems, invalidams ir pan. reikalingas paskatinimas, kad darbdaviams būtų priimtina juos įdarbinti, ir jie galėtų įgyti patirtį.

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-09-20 | a

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: -3. Vertino: 3.

    Citata: “nereikia aiškinti, kad kapitalo kilmės pajamos esą kuria verslą ir naujas darbo vietas, o va samdomo darbuoto pajamos — ne… Kapitalo kilmės pajamos gali virsti vartojimu (tarkime, atostogomis Maljorkoje…), o samdomam darbuotojų iš savo darbo atlygio perkant pigutį glazūruotą varškės sūrelį, kuriama darbo vietą ir pienininkui, ir žemdirbiui, ir pardavėjai”.

    T.y, už kapitalo kilmės pajamas nusipirkti pigutį glazūruotą varškės sūrelį neįmanoma/negalima? Utriruoju… :)

    Atostogos Maljorkoje sukuria
    a) papildomas darbo vietas maitinimo paslaugų ir viešbučių sektoriuje;
    b) papildomas darbo vietas automobilių nuomos punktuose;
    c) papildomas darbo vietas jachtų ir katerių nuomos punktuose.

    tai savo ruožtu iššaukia automobilių, statybos, jachtų gamybos sektoriau produkcijos didėjimą, naujų darbo vietų kūrimą, siekiant patenkinti išaugusiai Maljorkos

    Reply  |   Į viršų
    • 2012-09-22 | Robertas

      VA:F [1.9.10_1130]
      Reitingas: 2. Vertino: 2.

      Taip, teisingai. Bet šios išlaidos Maljorkoje Lietuvai reiškia Importą. O balansinėje BVP lygtyje, Importas mažina šalies produkciją/pajamas… Primygtinai siūlau susipažint su nacionalinėmis sąskaitomis. Būtent apie tai ir eina kalba straipsnyje.

      Reply  |   Į viršų
    • 2012-09-20 | Lina

      VA:F [1.9.10_1130]
      Reitingas: 4. Vertino: 4.

      Truputėlis autorei būdingos ironijos tame pasisakyme buvo. Niekas ir neprieštarauja, jog atostogos Maljorkoje sukuria darbo vietas, didina vartojimą ir pajamas iš jo, bet tai greičiau vyksta ne lokaliai, t.y. didesni pinigai “išplaukia” atostogauti į kokį šiltą pasaulio kraštą ir niekada nesugrįžta į Lietuvą, o va samdomo darbuotojo pajamos (vidutinės ir žemesnės) faktiškai visos lieka Lietuvoje, jas suryja maisto kainos ir įvairios sąskaitos, taip kad nelieka kam išplaukti atostogauti.
      Aišku, žmogus užsirbantis daugiau, nesvarbu ar iš kapitalo ar samdomo darbo visuomet ir išleis daugiau, tik nebūtinai gimtojoj rinkoj, dėl to ir nereikėtų jų taip šlovinti.

      Reply  |   Į viršų

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti