Kliedesiai eteryje: Romanovas, p. Grasilda ir masonai

Kai turi šunį matyt nori nenori tenka prisiminti ir blusas. Tiesa, šįkart ne apie blusas įsiveisusiame „sveikame“ Snoro kailiuke, o apie daug baisesnius gyvius šmirinėjančius tautos ir jos pranašų smegenyse.

Kai ekonomika tampa vieno teiginio ir aritmetikos mokslu iškyla daug lengvų pranašų. Deja, faktas tas, nors ir jaunas mokslas ekonomika, bet jau gana sudėtingas, pasakius „a“ , visada tenka pridurti dar kokias 7-70 prielaidų, kad tas anas teiginys galiotų, ir aritmetinės tiesos čia neveikia, nes reikia gerai mokėti bent tikimybių teoriją.

Šią savaitę pranašai ir aiškiaregiai taip pat nesnaudė ir toliau platino įvairiais žinojimo (nepainioti su mokslu) tiesas. Kažkokie Muzikantai Visoms Progoms Facebooko platybėse energingai daugino pasaulinio žydų-masonų klano posėdžių video įrašus, p. Romanovas, atsitraukęs nuo rimtų darbų Ūkio banke[1] iššifravo runas ir nustatė, kad tikrasis ir amžinasis lietuvių priešas — skandinavai, o Lietuvos pensininkų gynybos ministrė p. Grasilda Makaravičienė pasiūlė išeitį, kaip visiems laikams išspręsti nevalingai augančios Lietuvos viešosios skolos[2] klausimą.

Žinoma, rimti ekonomikos ekspertai tokių niekų nesvarsto, bet turėdama išskirtinį prieštaringos ir skandalingos esą ekonomistės ir dar Mokytojos (kai kas visada rašo iš didžiosios) statusą šį kart paanalizuosiu bent jau pastarąjį skolos klausimą. Taigi, kas išties ištiktų, jei vis dėlto visi  „sėstume“ ant tų 800 litų.

Bendros Lietuvos pajamos 2011 metais palaipsniui artėjo prie 106 mlrd. litų, bet jei jau kalbame ketvirčiais, tai paimkime paskutiniojo, kurio duomenys jau paskelbti, 2011 metų trečiojo ketvirčio duomenis. Per minėtą laikotarpį Lietuvos žmonės sukūrė vertės už 28,3 mlrd. lito, tad ir visų šalies gyventojų bei įmonių pajamos taip pat buvo 28,3 mlrd. litų. Tie milijardai pasidalino taip — darbuotojai, kurių tuo metu buvo vos per milijoną uždirbo apie 8 mlrd. litų, socialinio draudimo sistema gavo apie 2,5 mlrd. litų, visi verslininkai (ir savininkai, ir įmonės) gavo apie 14 mlrd. litų. Kažkiek milijardų pajamų teko pačiai valstybei, tačiau grįžkime ir pasamprotaukime, kas būtų, jei visų mūsų pajamos sumažėtų iki anų 800 litų[3]. Jau po pirmo mėnesio šalies BVP susitrauktų: vietoje dabar darbuotojų gaunamų apie 2,6 mlrd. litų per mėnesį, teliktų  800 mln. litų. Žinoma, susitrauktų ir socialinio draudimo fondo lėšos — ten vietoje apytikriai 700 mln. litų tepatektų kokie 200 mln. litų (taigi, pensijos ir kitos išmokos jau antrąjį mėnesį staigiai kristų žemyn). Dėl labai sumažėjusio vartojimo tragiškai susitrauktų ir visokie PVM, akcizai (kur nuvažiuosi su tais 800 litų) ir jau kokio antro mėnesio viduryje valstybė elegantiškai (?) nušoktų nuo nemokumo skardžio į bankroto prarają. Antro mėnesio pabaigoje jokių pajamų pensijoms mokėti Sodroje nebebūtų, taigi, žaidimas baigtųsi.

Gali būti ir šiek tiek kitoks scenarijus. Visi uždirbame tas pačias sumas, bet viską virš 800 litų atiduodame mielai finansų ministrei ir jį blaškosi po interneto platybes ir grąžina tas visas skolas. Net jei visai nevalgome, neinvestuojame, nemokame kaimynei „Vilniaus energijai“ (antrą mėnesį toji jau net labai mus mylėdama nebesugeba nusipirkti  kuro, tad nebešildo[4] ) per pirmą mėnesį  grąžiname apie 10 mlrd. litų iš dabar esančių  apie 40 mlrd. litų. Po to nebegrąžiname nieko, nes valstybės nebėra. Prarajoje.

Beje, net valstybei nuvirtus ant šono mažai tikėtina, kad kartu panaikinamos ir jau per pirmą mėnesį susikaupusios namų ūkių skolos. Tad žaidimo pabaigoje namų ūkiai apsikrovę įsiskolinimais, valstybės skola sumažėjusi ketvirčiu, bet visai nežinia, kaip ir iš ko grąžinti tuos milijardus (palūkanos ir baudos auga), kurie dar negrąžinti, verslas užverstas atsargomis (niekas nepirko nieko išskyrus duoną ir makaronus), nuosmukis virsta didžiąja depresija ir pereina į kolapsą.

Taigi, kad nepakliūtumėte ant visokių ponių kabliukų kitam kartui, vaikai, perskaitykite vadovėlio skyrelį apie kapitalo apytaką. Nors išties viskas gerokai sudėtingiau, bet sužinoję, kad kapitalo apytakos modelis parodo tarpusavio sąveiką tarp namų ūkių, verslo įmonių, valstybės ir užsienio šalių suprasite, kad (1) gamyba, vartojimo išlaidos ir pajamų generavimas yra trys svarbiausios ekonominės veiklos, kurios be sustojo gamina pajamas, kurios savo ruožtu kuria prekių ir paslaugų paklausą, kuri augina išlaidas, o išlaidos generuoja naują gamybos ciklą ir (2) ekonomikoje viskas priklauso nuo visko: jei nėra vartojimo, tai nebus ir paklausos ir išlaidų, o tai reiškia, kad nebus ir gamybos ir pajamų.

Kai manęs klausia, kada bus geriau, atsakau paprastai — tada, kai vietoje kliedesių pradėsime mąstyti ir skaičiuoti.

[1] Įspėju šio banko klientus — kai vienas banko savininkų kalba tokius ir panašius dalykus,  net profesionaliausiems banko vadybininkams jūsų pinigus tvarkyti gali būti labai sudėtinga.

[2] P. Grasildos tezės „sėsim visi ant 800 litų ir per 3 mėnesius skolas atiduosim“ vertimas į ekonomikos kalbą.

[3] Tiesą sakant nesupratau, ar pagal p. Grasildą tie pensininkai, kurie dėl nepakankamo stažo ar nedidelių buvusių pajamų dabar gauna mažesnes kaip 800 litų pensijas (vaikai, įspėju, jei nedirbsite ir nemokėsite Sodrai, pensija bus maža… ) tą mūsų „taupymo ir grąžinimo“ ketvirtį gaus po 800 litų ar vis tik liks su tuo, ką turi. Tarkime, bus kaip buvę.

[4] Pasiūlymas — akciją iškeliame į vasarą…