Dovana mylimąjai – puikus sklypas

Labai rimtas ir ganėtinai turtingas žmogus – verslininkas ponas Vytautas ilgokai galvojo, ką čia tokio žmonai gimtadienio proga padovanojus. Ir sugalvojo: užsuko pas kolegą – „Lunar Embassy Baltic“ atstovą poną A.K. Susimokėjo. Ir nuo to momento gražioji Vytauto žmona – ponia Rūta – atsistojo vienon greton su Georgu W. Bushu, Jonu Travolta, Tomu Cruisu, Laima Vaikule, Dimitrijum Nagijevu ir savo pavarde nuo žiniasklaidos kažkodėl slepiančiais dar trisdešimt šešiais ar aštuoniais Lietuvos turtuoliais.

Kuo gi ypatingas tas mūsų elitas? Ką gi tokio jie nuveikė, jei stoja vienon greton su prezidentais ir kino žvaigždėm?

O gi tuo, kad dabar jie – tų prezidentų ir žvaigždžių kaimynai: visai netoli Jono Travoltos sklypo yra ir ponios Rūtos sklypas. Negana to, tie sklypai – visiškai identiški. Vienodo dydžio. T.y. vieno akro. T.y. 4047 kvadratinių metrų.

Jei šiuo metu supavydėjote ar pagalvojote, jog kažkam, vis dėlto, šiame pasaulyje sekasi – išmeskite šiuos lietuviškus jausmus iš galvos. Ir Jūs tai galite! Nes sklypas… mėnulyje kainuoja ne taip jau ir brangiai – maždaug 31,20 euro. Už vieną akrą. Po daugiau – neparduoda. Po mažiau irgi. Tiesa, nedidelį kainų skirtumą pajusite tik tuomet, jei norėsite gražesnius nuosavybės dokumentus gauti: tuomet gali tekti sumokėti net 136 eurus. Bet argi tai pinigai, jei jums už juos įteikiamas ne tik nuosavybės dokumentas, bet ir mėnulio žemėlapis (su nurodytomis Jūsų sklypo koordinatėmis ir to sklypo aprašu), taip pat – Konstitucija bei visokiausi su mėnuliu susiję teisės aktai.

Atrodo, iki šiol rašydamas dariau vieną klaidą: kalbame gi ne apie kokį abstraktų dangaus kūną, o apie žemiškąjį mėnulį. Todėl nuo šios vietos vadinsiu jį Mėnuliu, t.y.rašysiu jo vardą didžiąja raide pradėdamas…

Toliau – apie abejones. Dar 1967 – aisias JAV ir TSRS derėjosi dėl Visatos sutarties: girdi, dangaus kūnų savininke (ir asteroidų, ir visokiausių mėnulių) nė viena tauta būti negali. Girdi – jie, kaip jūra: įbristi ar net nusimuilinti joje galima, o štai namo parsivežti – niekaip. Tačiau vienas ponas – jo pavardė Dennis Hoppe – patikrino dokumentus ir rado, kad tais pačiais 1967-aisiais buvo sutarta, jog nė vienas iš dangaus kūnų negali būti nacionalizuotas. Bet! Pasirašė šį susitarimą tik šešios iš 185 tuomet Jungtinėms Tautoms priklausiusių šalių! 6 iš 185! Taigi, ponas Dennis Hope pasinaudojo kitu galiojančiu tarptautiniu susitarimu. Tas kitas susitarimas (tiesa, netiesiogiai) skelbė, kad  kosminis kūnas gali priklausyti tam, kas pirmas pateikė dokumentus. Buvo ir išlyga: „…jei nėra kitų pretendentų į šitą objektą…“

Pono D. Hope apibendrinimas: „Galima pasiimti sau tai, kas nepriklauso… niekam“.

Tuo pagrindu 1980 metais Klaifornijoje ir buvo užregistruotas dokumentas, patvirtinantis pono D. Hope nuosavybę į… Mėnulį.

Yra galybė visokiausių teisinių ir psiaudoteisinių dokumentų. Bet tik viena priminsiu: jei pradėtumėte su ponu D. Hope bylinėtis (na, pavyzdžiui, dėl to, kad dalis Mėnulio ir Jums priklauso), tai turėtute galybę išlaidų advokatams ir procesas truktų ne vienerius metus.

Tad geresnis variantas yra – nusipirkti. Dokumentą galėsite pasikabinti ant sienos ir svečiams parodyti. Beje, primenu: kol kas galite sklypą pirkti tik toje mėnulio pusėje, kuri atsisukusi į Žemę.

Įtariu, kodėl taip yra.

Matyt todėl, kad nuosavybės dokumentuose, kuriuos gausite, juodu ant balto parašyta: „Iš kiekvieno sklypo galėsite puikiai matyti gražiai nutolusios Žemės vaizdą…“