Atstatomos pensijos – aš tik UŽ!
Dabar dar kartą peržiūrėjau antradienio „Pinigų kartos“ laidą apie atstatomas pensijas, kurioje dramatiškai susikovė Aušra Maldeikienė ir Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė (savo laidas peržiūrinėju ne todėl, kad dar kartą įsitikinčiau, koks aš gražus ir protingas – čia ir taip jokių klausimų nekyla).
Peržiūrėjau ir susimąsčiau. O ką galvoju pats? Juk, mano nuomone, televizijos laidų vedėjas turėtų būti moderatorius, savotiškas mediumas, kuris valdo diskusiją, keičia jos tempą, koreguoja tematiką, greitai reaguoja ir tikslinasi bei aiškinasi, bet ne tikslina ir aiškina. Ir tikrai neperša savo nuomonės, nes „aš čia šeimininkas ir mano čia teisybė bus“.
Bet čia – asmeniniame tinklaraštyje – jau rašysiu ką noriu ir kiek noriu. Todėl ir rimtai apsvarsčiau, o ką aš pats galvoju apie pensijų atstatymą?
Ir supratau – aš UŽ! Tikrai ir nuoširdžiai UŽ!
Bet ne dėlto, kad sutinku su ponia Grasilda, kad pensininkai savo pensijas „užsidirbo“, čia kategoriškai esu kitoje stovykloje, kuri teigia, jog pensijas žmonėms uždirba jaunesnioji karta.
Ir ne dėl to, jog manau, kad taip atstatytas socialinis teisingumas. Mūsų valstybėje šita sąvoka jau taip iškraipyta ir sulankstyta, kad vartoti ją reikia ypač atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju ir vaistininku.
Ir ne dėl to, kad džiaugčiausi valdančiosios koalicijos nusipirktais pensininkų balsais ir augančiais Prezidentės reitingais, nes tikrai nežinau, už ką balsuosiu rudenį. Žinau tik, kad vis tiek balsuosiu.
Bet aš – UŽ atstatytas pensijas!
Nes esu iki kaulų smegenų pragmatiškas, gan ciniškas ir šiek tiek ekonomiškai apsišvietęs jaunas žmogus, kuris blaiviai vertina mūsų valdžios galimybes strategiškai mąstyti, planuoti ir investuoti.
Kokia tikimybė, kad valstybė būtų paėmusi tuos pusę milijardo, sukūrusi jų investavimo ir pensijų reformų strategiją ir išleidusi taip, kad pinigai grįžtų bumerangu ir padėtų dabartiniams trisdešimtmečiams-keturiasdešimtmečiams uždirbti orias pensijas naujajai potencialiųjų senjorų kartai, kuri – kaip labai tiksliai pastebėjo Aušra Maldeikienė – neturi supratimo, kas jiems uždirbs pensiją ir sulaukę tinkamo amžiaus vėl užtrauks tą pačią raudą, kad „pensijas užsidirbome patys“. Dar kartą ir dar kartą – jūs uždirbote šituos pusę milijardo, kurie metami į priekį (laiko atžvilgiu) – dabartiniams pensininkams pravalgyti, užuot mesti atgal, kad dirbanti ir kurianti Lietuva juos padvigubintų ir patrigubintų. Ir pensininkų lobistų dejavimas, kad prašome „nepriešinti jaunimo ir pensininkų“ skamba mažų mažiausiai veidmainiškai. Kur yra pinigai ir interesų grupės – nesusipriešinti yra neįmanoma. Ypač jei nėra kompromiso – arba tau, arba man. Pabandykite prieiti prie alkano šun, graužančio kaulą, atimti jį ir siūlyti nesusipriešinti.
Ar neatrodo, kad aš prieštarauju pats sau? Kad atstatytos pensijos blogai?
Jokiu būdu ne!
Nes nebuvo jokių šansų, kad valdžia sugalvotų ir įgyvendintų priemones, kurios leistų šitą milijardą auginti, dauginti ir gauti geometrine progresija augančius dividendus. Nebuvo galimybių skvarbiam ir strateginiam žvilgsniui į tai, kas bus mūsų valstybės branduolys po penkių, dešimties ar penkiolikos metų. Kas tuo metu bus ąžuolai, kurie rems valstybę, ir pradėti popinti giles jau dabar.
Nes neapsimoka – kam investuoti į ateitį, kurioje greičiausiai valdžioje bus kiti.
Nes parlamentarai šoka ir dainuoja, apsikarstę karvės tešmenimis.
Nes prarastas populiarumo procentas yra tolygus prieš pasimatymą iššokusiam pūlingam spuogui – tiesiog gyvenimo pabaiga.
Nes šimtui funkcionerių Lietuvoje tenka nulis kablelis nulis du vizionieriaus.
Ir apsibrėžus tokias užduoties sąlygas sprendimas pasidaro labai aiškus. Tiesiog alkoholiko dilema. Laikydamas rankoje dešimt litų jis atiduoda juos elgetai, nes vis tiek juos pragertų, o dabar bent jau pasijus didvyriu. Apie kokias investicijas ir strategijas čia dar galima kalbėti?
Todėl atidavusi pusę milijardo pensininkams valdžia bent jau jų nepragėrė – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – kas šiaip būtų ir pragmatiškas, ir realus scenarijus. Todėl turbūt reikia džiaugtis, kad pasirinktas mažesnis blogis ir tie pinigai neišgaravo kur nors Seimo komitetų pakampėse įsisavinant kosmines programas ar biudžeto planuotojų paraštėse. Reikia džiaugtis, kad jie atiteko pensininkams ir bent šiek tiek paskatins vartojimą ir pagyvins ekonomiką. Nors kalbėti apie tokį skatinimą tas pats, kas kalbėti apie perspektyvų butelių pridavimo verslą, kai perkami pilni, išpilami ir priduodami tušti.
Ir pastatykit prie sienos, liepkit pragyventi už 800 litų, išvadinkit vagimi ir geltonsnapiu, nesugebančiu jausti pagarbos žilam plaukui – bet netikiu, netikiu, kad tie atstatyti litai padarys mūsų pensininkus laimingais. Ne čia laimingos ir orios senatvės receptas ir galbūt mąstančios valstybės vadovams net nereikėtų pusės milijardo, kad suteiktų pensininkams tai, ko jiems galbūt iš tikrųjų labiausiai trūksta.
Bet visuomenės vairininkai šoka, dainuoja ir karvės tešmenimis mojuoja. Ir tada tikrai belieka pritarti pusei milijardo, skirtų pensijoms atstatyti.
Nors neprapi…o jie tų pinigų…
Tipas: Įžvalgos
Žymos: Andrius Tapinas, jaunimas, pensijos, Pinigų karta, rinkimai
Svetima piniginė
"Apskritai pinigai suteikia žmogui laisvę. Jis gali laisviau gyventi nebūtinai demonstruodamas tuos pinigus. Pinigai gali padėti įgyvendinti idėjas, suteikia laisvę keliauti ir plėsti akiratį."
Parašysiu kaip suprantu. Visą visuomenę galima suskirstyti į dvi grupes: vartotojus ir gamintojus. Vartotojai tai tie kurie nesukuria jokio produkto.Tai būtų kuriems algos mokamos iš biudžeto. Naturalu, kad kyla klausimas- kiek žmonių turi dirbti, kad išlaikyti vieną biudžetininką? Sakysit – nesulyginami dalykai. Gerai sutinku, bet jiems algas taip pat turi kažkas uždirbti. O gal jie patys litus nusipaišo? Šiuo metu keturi dirbantieji išlaiko vieną pensininką. Taip labai sunku ,kai reikia atiduoti skolą. Sakysit – kokią? Ogi ,pensininkai taip pat dar priklauso visuomenei. Kodėl darželinukai, mokiniai, kaliniai turi savo kapšelį. Ir tie kapšeliai paskui juos visus laksto. O pensininkai turi tik teisę. Tai kur jų kapšelis? Išbraukti iš visuomenės. Emigracija. Ugi tegu. Tuščia vieta nebūna- atvažiuos kiti.Svarbu,kad būtų protingi, veikiantys įstatymai.
Naudingiausi visuomenėje mokslininkai.
Antroje vietoje – mokytojai. Vaikų darželių auklėtojos. Mamos prie vaikų.
Bet taip pat labai svarbi misija yra valstybės valdymo institucijų.
Labai svarbi yra policija, spec. tarnybos, kariuomenė.
Valstybėje didžiausi parazitai yra verslininkai, suokalbyje su teisine sistema.
Kol tas vyksta suokalbis ir didelio maqsto vagystės (korupcija, monopolis, oligarchija ir t.t. ir pan.), – geriau būtų gaminama mažiau, t.y. be tų verslininkų pagalbos. t.y. valstybiniame sektoriuje.
Aha paliečiau švetus reikalus. Prieš metus tai pasakius jau būtumei patupdytas į kaliūzę, atsekus adresą, ane.
Durneliai jūs durneliai. Mastote tik numetomis klišimės, esate kaip šuniukai, kuriems vis pamėtėjamas kaulas.
Manau šita publika nepatikės niekaip, kad visuomeės deimantas, šiandien, – biudžetinės organizacijos.
Ir tie jauni universitetus baigę žmonės, kurie dirba biudžetinėse įstaigose. Jiešiandien yra mūsų aukso fondas.
O tol, kol šalyje dominuoja korupcija, – verslininkai, deja, yra valstybės nuodas. Būtų gerai, kad tai ilgai neužsitęstų.
Pykite nepykę, bet taip yra.
O gamyba lygis priklauso nuo mokslininko, mokytojo, valstybės valdymo. Deja, visa tai neįvertinama šiandien ir viso to įvertinimo jau 20 metų nėra valstybėje.
Tad visoje pagarboje šiandien yra verslininkas čia, – nors iš tiesų būtent jis šiandien yra valstybės nuodas (nes pagrindinis šiandien verslininkas yra glaudžiai susiejęs, – juk nori išlikti, – su algų nemokėjimu samdiniui (išnaudojant situaciją, kol jis nedegradavo… nes žmogus, kuris iš algos negali turėti būsto, išmokinti vaikus yra labai laikinas darbuotojas…), su mokesčių nemokėjimu, korupcija ir t.t. ir pan.).
Bet nėra ko čia ir pradėti, nes jaunimui pripūsta (ir jau lig jų mirties) viskas kitaip, – jų dauguma, deja, iš tiesų jau „dvesia“ ir išdvės (kuris nevogs), bet jau jo nuomonės nepakeisi. Kai anuomet komunistų. Tokie jau žmonės, – masto tik pagal numestas klišes.
Niekas Grasildai negali prikišti,kad ji ieško kažkokios asmeninės naudos,tai protinga, neskandalinga, gyvenimo patirties,humanizmo principais remiasi moteris. Gėda už tokią “ekonomistę”(kaip ir daugeliu kitų- Lietuvoje) kaip Maldeikienė, neišsilaikė-”neskaičiuokit mano pinigų”-mat ji turi padėti anūkui,-na pasišlykštėjimo verta-įsisėdo i gerą vietą ir rekavoja savo nesąmones, stengdamasi nutaisyt protingą fizionomiją, o pati skaičiuoja, kad pensininkui
transporto bilietėlis puse kainos, ir kad pensininkai turi butą(tikriausia,jos manymu,-turėtų išeiti į kalnus-koks nuprotėjimas!)- ogi su kokiomis gėdingai mažomis pensijomis nežinia kaip turi išgyventi pensininkai ir iš minimalių algelių jaunos šeimos???. O susikūrusiųjų galimybes griebti sau kuo daugiau ir nuo kitų stalo-tokie vampyriški siekiai mūsų valstybėje,o jei nuo to “lovio” toli-tai pats kaltas-tokios tezės buvo skelbtos “pirmųjų” Seimo vyrų-OHOHOO!!! Galiu sakyt faktus; pas mus visuomenėje-paradoksas-jauniems susituokti nenaudinga daugeliu atvejų:vienišam dar gali užtekti atskaičius pragyvenimui, gal dar ir paskolėlei, o šeimos narius(išlaikomus) priskaičiavus-tai tik ubago tarbai ar lieka??? O Dievai, kokie Lietuvoje— “ekonomistai?!!!!
Ar jums ne gėda taip nusišnekėti ?
Ar man negėda?-Atsakau! Man būtų gėda būti abejingai ir nesuprasti, kad visgi mūsų ekonomistai nutvarkė II pakopos pensijinio kaupimo fondų(o žmonės stengiasi iš paskutiniųjų, patiki,ir…)sudėtų pinigų galimus švaistymus: “administravimo išlaidoms,nepamatuotoms administratorių algoms(buvo rašyta spaudoje-iki 20 000lt)”;kokia Maldeikienės pasipiktinimo linija, kad ATSTATĖ PENSIJAS,O kad iš jų buvo atskaičiuojama?, nežiūrint kokios mažos bebūtų-nusikalstama-nustatė Konstitucinis teismas, gal ir buvo galima atskaičiuoti(jei sunkus valstybėje ekonominis laikotarpis)taikant neatskaičiuojamą minimumą, intervalus, o ne taip monstriškai-be atidumo, be atjautimo, be išmąstymo. Joks valdžios nuopelnas-nustot elgtis nusikalstamai, o papirkimo “Rinkimams” neįžiūriu,nes pensijos nedidinamos nors procentaliai pagal infliaciją. Būtų pensininkams puiku,o gal normalu, kad nereikėtų naudotis lengvata transportui, bilietui į teatrą,kiną… Piktinti turėtų:Ekonomistai,kur Jūs? kokie finansiniai akivaizdūs išlaidavimai-milijoniniai,-dėkui žurnalistams-kiek sužinom, o kiek dar nesužinom? O dabar-kaip galima būti kasdieninėje baimėje,kokios ateis sąskaitos-didesnės negu pensijos! Iššvaistymai-begėdiški, neišmatuojami-užtektų būtiniausiam pirmumui-rūpintis jaunimu,specialistais,jaunomis šeimomis, motinomis su vaikais-nereikėtų “ekonomistams” rėkti į eterį-”aš turiu rūpintis anūku”-o Gerb. Grasilda nerėkė apie save, kad turinti 5 anūkus-būt gerai galėt jais pasirūpint,o ir kitoms močiutėms-pensininkėms…”ekonomistė”tik savo panosę mato,o nori būti populiari-ach.
regina
kalbama šiandien, žiauriai mąstoma, pastebėti galima. Bet gal ir gerai. Tuomet gal ne taip ir gaila yra palikti šios ašarų pakalnės. Gal taip Aukščiausiojo ir yra surėdyta, kad žmogui būtų lengviau mirti.
Juk kiekvienos naujos kartos, prieš tai buvusi ne labai supranta. Kiekviena nauja karta būna žiauresnė, matuojant žmogiškumo mastu. Tad gal taip padaryta gyvenimo logikoje sąmoningai, kaip sakiau, lengviau yra numirti, matant tokį naujos kartos žiaurumą, tokį jų nežmogiškumą.
Ankstesnė karta irgi gal santykinai buvo prastesnė nei prieš tai buvusi (lygiai taip pat ji kraipė galvas matydama stiliagas ir panašiai… nors to meto jaunimo nuodėmės juk buvo žiedeliai, lyginant su šiandien dienos jaunimu…).
Kaip bebūtų, bet nors ankstesnė karta, tuos 40 ar 50 metų, atidavė trečdalį algų solidarumui su silpnesniu, su pensininku, niekas jos ir neklausė. Bet ji, gerai žinau, visa tai suprato. Diskusijos duoti ar ne nebuvo. Žmonės buvo dori, ta prasme. Ir jiems didelė garbė už tai.
O ši karta… na ką gi – iš tiesų, pasirodė kai paprastas „vagis“. „Pavogti“ tai neduota, bet kai gviešijamsi į tai, tai jau juk 1:1 tuomet.
O tuomet galima ir paklausti o kas juos tokiais „vagimis“ išauklėjo, – taigi… o dabar patys gimdytojai ir kenčia nuo jų, kol kas tik moralinio smurto. Lyg ir viskas teisingai, – nereikėjo „vagies“ išsiauginti, nebūtų ir gviešėjimosi to, „apvogti“.
O jei rimtai, – pradžiai būtų pakakę, už parduotus objektus, kurie buvo parduoti iš tų pastatytų iki 1990 m., pinigus pervesti į pensijų fondą…
Antra, pensininkai labiausiai dėl savo anūkų pergyvena. Tad nereikia čia ir tų lia lia.
Trečia. Nieko pensininkai neišsineš į aną pasaulį. O tai daugiau bus, nei jų su tokia neapykanta gauta ta solidarumo kartoms duoklės dalis.
Ir dėkokime Dievui, kas turime kitokius, dorus vaikus. Nors šiandien gal geriau, kad jie dėl savo galimų atžalų gerokai pagalvotų. Ir visiškai dėl kitos priežasties. Ar doras žmogus galės ateityje gyventi ir matyti, kaip siautėja šita naujųjų mankurtų masė, spardydama, žudydama moraliai jų atžalas… juk ateina labai žiauri karta.
Taip kaip vietoje „daktarų“ Kaune stojo nepalyginamai žiauresnė karta… taip ir kituose lygmenyse. Deja. Va ši laidos dalis man taip pasirodė.
Jūs turbūt pensijoje arba netoli jos.
Tiesa sakot ponia, šiais laikais visi tik vogti moka… Tarybiniais laikais niekas nevogė,nes tada tai vadinot – nešimu.
Taip , kad linkiu arba įgauti proto arba nors nerodyti savo bukumo. Ačiū už dėmesį.
mielai tau užtrenkčiau į snukį. Tik tiek galiu pasakyti. Nes esi ne tik lepšis, bet dar ir niekšelis.
Nesutinku Gerb. Andriau, bet nerašysiu ilgo pamokslo, tiesiog nesutinku ir jūs puikiai nutuokiat argumentus. Vis tik norisi paklaust ką kiekvienas iš mūsų padarėm, kad tos gilės popintųsi? Man rodos si visais dabartiniais sumažinimais jaunimas ar iš esmės dirbantys žmonės daug stipriau solidarizavosi, nei, su visa pagarba, pensijas gaunantys žmonės.
Ponios Grasildos pensija yra pakankamai gera ir ne dėl pensininkų gerovės ji kariauja. Užčiuopė gyslą, kuri jai gali padėti ateiti į politiką-jei ne į Seimą, tai bent į miesto tarybą. Tik mane labai piktina, kai ji kalba pensininkų asociacijos vardu. Kai pasiklausai jos amžino bambėjimo, gėda išėjus į gatvę pažiūrėti jaunam žmogui į akis. “A, tai iš tų amžinai kranksinčių pensininkų”. Negi imsi aiškinti, kad ne, aš niekada nedejuoju, išsiverčiu visai neblogai ir su nedidele pensija. Turiu daug laiko, galiu pasiieškoti, kur pigiau nusipirkti, skaniai pasigaminti.Žinau, kad minimalią algą gaunančiam sunkiau negu man. Ir jei būtų atlikta apklausa, būčiau už tai, kad pirmiau padidintų minimalias algas, o paskui atstatytų sumažintą pensiją. Taigi, palaikau ponios Maldeikienės poziciją. O kai dėl tų, kurie nešė į “Snorą” savo santaupas, esą godūs ar kvaili, tai leiskite nesutikti. Juk ir tie 3,5 procento, kuriuos bankas mokėjo, nepadengė infliacijos paliestos pinigų vertės. O ką jau bekalbėti, jei tegauni tik1,7 procento dividendų.
cia kai kalba apie 800 Lt zmogui. statistine seima tevai ir 2 vaikai. Mama statistiskai 1300, tetis statistiskai 1650 pajamu. gaunas 3000, dalinam is 4 asmenu ir gaunasi zmogui 750. Jei pensininkai sako visiems duodam po lygiai, po 800 tai cia iseitu kad jaunom seimom duokim daugiau pajamu.
Ziurejau vakar jusu laida ir negalejau atsistebeti p. Maldeikienes kantrybe. As irgi esu UZ didesnes pensijas ir UZ tai kad lietuvos zmones gyventu geriau. Bet ponia,kuri kalbejo apie tai jog pensija uzsidirbo ir dabar mes t.y. mano karta turime uz tai sumoketi,niekiap nesupranta,kad buten jos karta yra tiesiogiai atsakinga uz tai,kad jos pensija yra tokia maza. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybe didzioji dalis pensininku buvo raeliai dirbantys ir mastatntys zmones, jei patys balsavo,o kai kurie net nebalsavo uz politikus,kurie sukure tokia tvarka,kad nei oriu pensiju nera, nei tu kurie turetu uzdirbti tas pensijas taip pat beveik nebera. Uz savo klaidas dabar ir moka! Cia kaip toje Ezopo pasakecioje apie “Skruzdele ir cikada” vieni dirbo,kiti viska ziurejau kaip jiems gyventi siandien geriau. deja deja… situacija mato dabar patys, taciau savo klaidos pripazinti nenori, tad kodel turime moketi mes?
Visuomet buvau už mažiausių pensijų atstatymą ir už didesnių nei 1000Lt apmokestinimą pajamų mokesčiu. Tačiau tos pačios mažiausiosios net nebuvo apkarpytos, tad nebuvo ir grąžintos. O didžiajai daugumai gaunančių vidutines pensijas, dabartinis gyvenimas buvo pagerintas keliomis dešimtimis litų, kas tikrai nepagerins jų gerbūvio.
Taigi, pritariu visoms p. Maldeikienės mintims ir tikiuosi, kad po rinkimų, kuomet politikai pradės blaiviai mąstyti (jei pusė jų nebus sekseksperčių lygio), bus pradėtos kurti strategijos padedančios ne vien projektiniame ar seimo komisijų lygmenyje kurti dirbantiesiems palankias sąlygas (ko pasekoje galėtų (per mokamus mokesčius) pagerėti ir pensininkų gyvenimas).
P.S. Žaviuosi p. Maldeikienės kantrybe dalyvaujant tokioje “diskusijoje”.
Pažiūrėjau gabalėlį tarp reklamų, nemanau, kad visa laida kuo nors skyrėsi. Diskusijos yda – dviejų dalykų supainiojimas uždirbo, neuždirbo; ir kas kam moka. Ar uždirbo pensininkai savo pensija? Vienareikšmiškai, nes visą gyvenimą mokėjo mokesčius. Ar liko jų sumokėti pinigai? Ne jie “išgaravo, kaip ir didesnė dalis valstybės turto. Taigi dabartines pensijas mokame mes – dirbantys dabar. Ar 50 metų dirbę žmonės negauna pensijų dėl to, kad jų pinigai išleisti prieš tai buvusių kartų pensijoms? (A. Maldeikienės teiginys) Toli gražu ne. A. Smetonos laikais tokio išmislo iš vis nebuvo. Jis labai pavydėjo B. Mussoliniui, kuris tarp pirmųjų Europoje įvedė senatvės pensijas. Pats B.Mussolinis mėgdavo sakyti: „Fašizmo jėga yra ta, kad jis pasiima įdomesnę dalį iš visų programų ir jas realizuoja“ (nuo savęs pastebėsiu, kad tai tiko ir komunizmui). Po to karas, tremtis, sunaikinta trečdalis tautos. Po to pokario vaikų bumas nuo 60 iki 85 metų. Taigi mokančių mokesčius ir gaunančių išmokas proporcija buvo itin gera. Neblogai viskas atrodė ir iki 2003. O tada nusirito pakalnėn. Jei emigracija nesustos, o tam nematau jokio logiško pagrindo, sistema anksčiau ar vėliau bankrutuos. Atstatytos pensijos, beje, ne tik rūpestis pensininkai. Kaip paradoksaliai skamba, bet tai rūpestis ir jaunais žmonėmis. Jei jie matys, kad visuomenė senukus „išveža rogutėmis į mišką“ tirai nenorės sieti savo ateities su tokia valstybe. Pav. 9 metų legalaus darbo stažas moterims ir 11 vyrams Didžiojoje Britanijoje suteikia teisę į „kuklią“ bazinę £97.65 svarų pensiją…. per savaitę. Beje, maksimali valstybinė yra ,berods, 200 svarų. Pas mus 50 metų stažas ir 800 lt. Jaunimas ir net 50 mečiai turėtų susimąstyti.
Beje A. Maldeikienė kaip visada dangstėsi fraze “visi ekonomistai”. Na jų yra visokių.
Gerb. Andriaus nuomonei tikrai galima pritarti, nors ji ir nėra paremta neatremiamais kiekybiniais faktais, skaičiais, valstybės biudžeto struktūros ir lėšų panaudojimo analize ir pan. Viešojoje erdvėje stokojama jausmo, kad valdžios institucijos mūsų (mokesčių mokėtojų) pinigus naudoja efektyviai ir apgalvotai, o ne leidžia vėjais (kaip, sakykime, dabar), tad belieka pritarti sumažintų pensijų atstatymui ir jų pravalgymui. Gal bent keliomis šimtosiomis procento pagyvins vidaus vartojimą, o ir pagyvenusiems žmonėms bus bent kiek lengviau… Šioje istorijoje matau kitą problemą. Biudžeto tvirtinimo vajuje buvo labai eskaluojama II pakopos pensijų procento ir šio atstatomo pusės milijardo pensijų supriešinimas. Iš II pensijų pakopos būsimų pensininkų pusės žvelgiant galima įžvelgti ženkliai didesnę neteisybę… Kasmet vis po truputį nubraukiamas pervedimų į Sodrą procentas beveik iki minimalaus nulinio tarifo – čia didesnė problema. Valdžia taip priešindama visuomenę, elgiasi labai neatsakingai. Kai ateitis ir Sodros pensijos ateitis tokia neapibrėžta, jaunoji karta dabar uždirbdama pensijas dabartiniams pensininkas, turėtų jausti bent šiokį tokį užtikrintumą, kad ir jais kažkas pasirūpins kai sulauks pensijinio amžiaus – jei ne valstybė bus pajėgi užtikrins sotesnę ateitį, tai bent kiekvienas mūsų turėtų turėti galimybę „prisidurti“ patiems per ilgus metus investuotais ir sutaupytais litais. Dalies politikų argumentai, kad II pensijų pakopos sistema neaktyvi, nes per trumpą laikotarpį užfiksuoti ženklūs neigiami rezultatai ir ją reikia išdraskyti ir išvaikyti – yra niekiniai. Jei pasukome pensijų reformos keliu, tad turėtumėm ir ženkti tvirtai pasirinktu keliu. O ne blaškytis nuo vieno iki kito kraštutinumo. Žinoma, reikia gerinti ir tolulinti sistemą, bet jos nedraskyti pirmai progai pasitaikius. Argumentas, kad Sodroje pinigų nėra ir žioji didžiulė skylė – taip pat niekinis, nes sodroje pinigų niekada nebus pakankamai – nei 2013, nei 2014, nei 2030aisiais. Na, bet šiemet rinkimai, nieko nepadarysi…