Verslininkai: „Panacėjos nėra, reikia išnaudoti visas galimybes“

Pastaruoju metu puse lūpų vis dažniau užsimenama, kad blogiausia jau praeityje, o Lietuva „stojasi ant kojų“, todėl nenuostabu, kad žmonės lauka nušvitimo. Ne išimtis ir Lietuvos jaunimas, kuris vėl pradeda svajoti apie savo verslą ir būdus pelningai įgyvendinti originalias idėjas.

Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (TTVAM) mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Šiuolaikinės verslo vadybos aktualijos ES kontekste” pranešimus skaitę didžiųjų šalies įmonių vadovai pritraukė nemažai studentų ir dėstytojų.

Svarbu didinti efektyvumą

Su studentais susitiko didžiųjų Lietuvos įmonių vadovai: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija generalinis direktorius dr. Eugenijus Gentvilas, UAB „Kauno LEZ valdymas” direktorius Vytas Petružis, Lietuvos logistikos asociacijos valdybos narys Žilvinas Žilinskas, AB „Lithun“ generalinis direktorius Dalius Gedvilas, kitų šalies įmonių atstovai, akademinės bendruomenės nariai. Jie pristatė savo veiklą ir dalindamiesi savo patirtimi, atskleidė kai kurias pagrindines šiuolaikinės verslo vadybos kryptis.

Dr. Eugenijus Gentvilas pristatė savo vadovaujamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą. Jis akcentavo sumažėjusias veiklos sąnaudas, kurias pavyko pasiekti efektyvia vadyba: aktyvia atskirų padalinių kontrole, sumažintu viešųjų pirkimų skaičiumi ir išaugusia privataus verslo, dalyvaujančio viešuosiuose pirkimų konkursuose, konkurencija.

„Esu praktikas – ne teoretikas, todėl, remdamasis savo patirtimi, galiu pasakyti, jog dabar verslo įmonės turėtų atidžiai vykdyti savo išteklių kontrolę ir didinti darbo efektyvumą”, – teigė dr. E. Gentvilas.

Pasak jo, netiesa, jog valstybei priklausanti įmonė negali dirbti pelningai. „Valstybinio verslo tikslas, kaip ir privataus – uždirbti. Tam būtina užtikrinti valstybinio verslo sektoriaus skaidrumą ir efektyvią vadybą, t.y., mažinti biurokratinius suvaržymus, didinti konkurenciją“.

Tiesiame tiltą tarp Europos ir Azijos

Konferencijoje buvo prisiminta ir šalies geografinė padėtis. Lietuvos logistikos asociacijos valdybos narys Žilvinas Žilinskas pasakojo apie jau įgaunantį pagreitį krovinių vežimo geležinkeliu projektą ir Rytuose pradedamą statyti geležinkelio liniją, kuri įgalins,  sujungti viena transporto grandine Klaipėdą su vakarine Kinijos siena. Krovinių pervežimai šiuo maršrutu užtruktų bent trečdaliu trumpiau nei iki šiol, o tai būtų ypač naudinga prekes importuojantiems ir eksportuojantiems bei krovinių pervežimo ir ekspedijavimu verslu užsiimantiems verslininkams.

Ž.Žilinsko teigimu, daugelis sutarčių tarp Lietuvos ir Kinijos pasirašomos tik dėl tvirtų socialinių ryšių, kuriuos pavyksta užmegzti pavieniams mūsų verslininkas. Tačiau Lietuvos verslo sąlygos Tolimuosiuose Rytuose turėtų tik gerėti. Pasak pranešėjo, prie to prisidės ne tik logistikos tinklai, bet ir mūsų kultūra – lietuviai geriau nei vakariečiai supranta Rytų verslininkų mentalitetą ir poreikius.

Idėjos nepakanka – reikia strategijos

Prieš skaitydamas pranešimą, Kauno Laisvosios Ekonominės Zonos direktorius Vytas Petružis atsiprašė auditorijos, kad jo prezentacija, ko gero, neatitinka konferencijos temos. Tačiau išsamus UAB „Kauno LEZ valdymas” strategijos pristatymas sulaukė didelio susirinkusiųjų dėmesio. V. Petružis pabrėžė, kad verslo plėtra turi būti planuojama ilgalaikėje perspektyvoje, o dabartinė Lietuvos padėtis, kai dar galima naudoti ES fondų lėšas, yra tinkama planuoti ateitį.

Konkrečios ilgalaikės strategijos, kurioje kiek įmanoma tiksliau įvertinta makro ekonominė, socialinė bei politinė verslo aplinka,  turėjimas įgalina tiksliau sudaryti įmonės veiklos planus, parinkti tinkamas jiems įgyvendinti priemones bei paskaičiuoti būtinus tam resursus, nustatyti tikslią kryptį verslui vystyti, sutelkti reikiamą komandą nusibrėžtam tikslui pasiekti.