Kaina ne žąsis, o mes nebūkim žąsiukai

Prieš kelerius metus nusipirkau vienos įmonės akcijų už 2,46 lt. Tikėjau ta įmone ir neveltui. Po metų jos akcijos bandė perkopti 5 lt lygmenį. Tuomet nusprendžiau neparduoti. Jau įsigydamas jas buvau perskaitęs analizę, kad akcijų reali vertė siekė mažiausiai 7 lt… Vertos jos buvo tiek ar ne taip ir nesužinojau, nes užklupusi krizė per pusmetį akcijos kainą numušė iki 0,6 lt. Sunkiai, bet ištvėriau raudonuojantį portfelį ir laukiau toliau. Žinojau – ji verta daugiau. Po truputėlį į rinką bent laikinai grįžo optimizmas, akcijos pastebimai atsitiesė. O manoji akcija atsitiesė iki 1,5 lt. Tuomet pradėjau rimtai svarstyti – gal jau laikas parduoti tas akcijas?

Ką manot jūs? Buvo verta parduoti, ar ne? Ko gero labiausiai tikėtinas atsakymas būtų „gal, priklauso nuo strategijos“. Pritariu, bet…

Dažnai dvejojame ir sau bandom paaiškinti: „nenoriu parduoti, nes pirkau brangiau“, „nenoriu parduoti, nes šita akcija buvo pasiekusi 5 lt lygį, todėl manau ateityje irgi tiek kainuos, o gal net daugiau“, arba atvirkščiai „parduosiu dabar, nes jau pakankamai pakilo nuo mano pirkimo kainos“… Iš kur tokie atsakymai, kaip manote? Man jie puikiai iliustruoja žąsiuko instinktą, arba kitaip tariant kainos imprintingą.

1935 metais gamtininkas Kondrad Lorenz aprašė jaunų žąsiukų ir kitų paukščiukų elgesį. Jis pastebėjo, kad gimę jaunikliai tam tikru momentu užfiksuoja dėmesį į patį pirmą pastebėtą bei išgirstą objektą ir iš karto prisiriša prie jo. Tą Lorenz‘as aptiko tuomet, kai pats tapo pirmuoju judančiu objektu paskui kurį, kaip paskui savo mamą, sekiojo paukščiukai. Šis fenomenas buvo pavadintas imprintingu.

Panašus fenomenas egzistuoja ir pinigų pasaulyje. Kažkuriuo momentu mes užfiksuojame savo sąmonėje kainą, į kurią orientuojamės nustatydami akcijos vertę. Tačiau pernelyg prisirišdami prie pradinės kainos mes nebegalime adekvačiai nustatyti realios akcijos vertės. Prisiminus pavyzdyje aprašytą atvejį, sprendimams stipriai darė įtaką įsigijimo kaina – 2,46 lt – „juk taip nesinori parduoti akcijos, nes už ją mokėjau daugiau“. Tačiau leiskite paklausti – kokią įtaką šios dienos akcijos tikrajai vertei turi jos įsigijimo kaina? Ogi jokios! Nepriklausomai nuo to, kiek aš už ją mokėjau, ekonominė aplinka ir situacija sektoriuje gali būti pasikeitusios taip, kad 1,5 lt kaina už šią akciją yra didesnė nei reali jos vertė. Tai, kad akcija šiandien kainuoja mažiau nei tą dieną, kai ją įsigijau, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad geriau ją pasilaikyti ir laukti, kol pabrangs… Jei teigčiau priešingai, tai būtų tas pats, kas tvirtini kad Lorenz’as po kurio laiko sekiojamas žąsiukų pavirstų tikra žąsimi…

Pagrindiniai klausimai, kurie turėtų rūpėti priimant „pirkti“, “parduoti“ ar „laikyti“ sprendimą, yra „kokia mano akcijos vertė šiandien“ ir „kiek ji bus verta po kurio laiko“. Kitaip tariant, kiekvieną kartą nuspręsdami laikyti akciją, logine prasme mes lyg nusprendžiame ją pirkti (jei jos neturėtume), nes tikime, kad šiandien akcija jau yra arba rytoj bus verta daugiau.