Darykim visi. Herojai susimokės

Pradėkim nuo to, kad akcijos „Darom“ mintis yra tikrai nuostabi ir verta dėmesio bei įsitraukimo. Būtent todėl jau keleri metai iš eilės norinčių tvarkytis savanorių bei remti šią akciją įmonių atsirasdavo vis daugiau. Visgi, kas nutiko, kad kuo toliau, tuo ši iniaciatyva sulaukia daugiau priešiškumo, įtarumo ir neaiškumo, vietoj to, kad kiekvienais metais organizatoriai pasimokytų iš ankstesnių nuotykių, tobulintų savo veiksmus, taptų visiems aiškesni ir atviresni?

Pradėkim nuo to, kad šiemet per „Login2011″ interneto konferenciją „Darom“ gavo statulėlę kaip „Metų nekomercinė organizacija internete“. Nesupykit už atvirumą, bet nemaža dalis „Lofte“ susirinkusių dalyvių šios nominacijos laimėtoją palydėjo juoku, švilptėlėjimais, pasikuždėjimais ir replikomis apie komercinę šios oganizacijos dalį.  Gandai gandais, bet pati reakcija nereiškia nieko gero.

„Verslo žiniose“ skaitome Ingos Razmaitės rašinį „Daryt pasiryžę, o išlaidauti nenusiteikę“, kuriame Inga Kalpokaitė (viena iš „Darom“ organizatorių) sako, jog šiemet akcijoje dalyvauja „beveik visi komunalininkai“, t.y. ne visi 100 proc., todėl jie norėdami, kad nekiltų nesusipratimų ir nesklandumų dėl surinktų šiukšlių išvežimo, turės dalį sumokėti už šią paslaugą.

Jei būtume ne tie komunalininkai (kaip, kad mus vadina „Darom“ organizatoriai), tai tikrai patikėtume, kad čia viskas taip gražu ir pūkuota. O dabar tik norisi sviesti mažą Puntuką į organizatorių daržą.

Akcija „Darom“ ne už kalnų, o mes nesame gavę jokio oficialesnio kreipimosi, prašymo (ar kaip čia bepavadinsi) dalyvauti šioje iniaciatyvoje.  Ok, ne oficialių prašymų mums reikia, mums reikia aiškumo: ko, kada ir kiek iš mūsų reikės tą dieną? Šiandien to nežinome nei mes, nei (net neabejojam) patys akcijos organizatoriai. O mes, užduodami tokius, kaip mums atrodo būtinus klausimus (kelintą valandą reikės pradėti darbą, kiek preliminariai taškų mums reikės aptarnauti, kokios preliminariai yra tų taškų lokacijos (koordinatės), iki kelintos valandos dirbs sąvartynas, ar tikrai visas „Darom“ atliekas jis priims nemokamai ir t.t. ir pan.), tampame niurzgančiais bambekliais.

Kalbant apie pinigų mokėjimą už atliekų surinkimą akcijos metu — apie tai iš vis nieko nesame girdėję. Tiesa sakant, niekad to ir nesitikėjome. Tačiau dabar, sužinojus, kad kažkam bus mokama, norėtųsi paklausti, kodėl vienos įmonės turėtų dirbti savanoriškai ir nemokamai, o kaip tuo tarpu kažkas kitas iš visuomeninės veiklos pasidarys biznį? Visiškai sutinkam, kad dirbti mokamai yra žymiai geriau, nei dirbti nemokamai Bet tikrai nesinorėtų, kad ši graži iniaciatyva virstų Dž. Orvelo „Gyvulių ūkiu“, kur vieni yra lygesni už kitus.

Šiaip, kas domisi šia akcija, tikrai rekomenduojam atidžiau paskaityti minėtąjį „Verslo žinių“ straipsnį, ypač šią vietą:

„Nors šiukšlių maišų ir pirštinių trūksta, tokie rėmėjai kaip „Nokia Lietuva“ ir „Omnitel“ organizatoriams suteikė galimybę į pagalbą pasitelkti IT technologijas. Miškuose bei miestuose esančius šiukšlynus šiemet galima registruoti išmaniaisiais telefonais – tam iš interneto svetainės „www.mesdarom.lt“ reikia parsisiųsti šiukšlių žymėjimo programėlę. Šiukšlynus galima registruoti ir internetu. Šie pažymėti taškai atsiras specialiame žemėlapyje, kuris padės susigaudyti ir savanoriams, ir komunalininkų bendrovėms.

Ir vėlgi, idėjos gražios, bet dabar nelabai aišku, kas tokioje tvarkymosi akcijoje yra svarbiau: ar šiukšlių maišai ir pirštinės, ar IT sistema? Kadangi apie šią sistemą, kuri, kaip teigiama, turėtų padėti mums susiorentuoti, sužinojome tik iš mūsų skaitomo dienraščio, o pačios sistemos matę, pačiupinėję ar kaip nors bandę jos duomenis integruoti į mūsų šiukšliavežėse įdiegtą TCS neteko, tai esam linkę manyti, kad šiukšlių maišai ir pirštinės yra gerokai svarbiau.

Na gerai, nesikabinėkim prie žodžių. Prisiminkim pernai metus, pabandykime palyginti su šiais.

Neduodi pinigų — nesi akcijos remėjas!

Taigi, tai tikrai yra tiesa pasižiūrėjus į dabartinį www.mesdarom.lt. Rėmėjai yra tie, kurie duoda pinigų. Nežinau kaip jūs, bet mes kol kas nematome nė vieno Lietuvos atliekų vežėjo (komunalininko) remėjų gretose. Nors, galime jus patikinti, kad kai kurių įmonių indelį galėtume įvertinti dešimtimis tūkst. litų. Aišku, viskas priklauso nuo darbų apimčių.

Pernai tokie visokie komunalininkai (ir tai ne visi), šiukšlių firmos turėjo garbės patekti į Darom tinklalapyje sukurtą logotipų kapinyną (atsiprašom už pavadinimą). Daugiau kokio nors dėmesio tikėtis nebuvo prasmės ir galimybių.

Pernai, maloniai pabendravę su „Darom“ žmogumi, atsakingu už bendradarbiavimą su partneriais, supratome, kad jei neduodame pinigų (o tik darome darbą), niekada negausime to vadinamo „akcijos remėjo“ statuso.  Kitaip tariant, jei norite, kad Jūsų komunalinės įmonės darbtuotojai, dirbantys belekiek valandų, aukojantys savo savaitgalį šiai įdėjai, sulauktų bent kiek visuomenės dėmesio ir pagarbos, turite už tai susimokėti papildomai.

Visgi mūsų logotipą pernai įdėjo (valio!!!), o asmeninio aktyvumo ir geranoriško bendradarbiavimo su TV3 dėka mūsų darbuotojai pateko į televizorių (juos galite pamatyti pačioje reportažo pabaigoje). Mums gerai, o va kiti liko it musę kandę:

Bloga nuomonė nemotyvuoja gerai daryti darbo

Su sąlyga, kad komunalininkai (tokie kaip mes) dažniausiai daro tik darbą, bet neremia pinigais, tai niekas jų ir nemini geruoju. Tačiau būtinai pamini bloguoju arba nemini visai

Pernai, kaip ir visais ankstesniais metais, buvo burnojančių dėl surinktų ir po akcijos neišvežtų atliekų. Mes apie tai rašėme. Pernai 4 Vilniaus miesto mikrorajonams (likus gal 3-4 dienoms iki akcijos dienos) nebuvo priskirtas nė vienas atliekų vežėjas. Nenuostabu, kad būtent iš tų teritorijų vėliau buvo garsiai girdimi skundai.  Tada vieni kratėsi atsakomybės, kiti ieškojo kaltų, o atliekų vežėjams (komunalininkams) visvien reikėjo viską sutvarkyti.

O ar kas girdėjote po akcijos kokį nors pagiriamąjį žodelį „šiukšlių firmų“ adresu? O tiksliau šių įmonių ir organizacijų darbuotojų adresu, kurie šią akciją rėmė savo darbu, o ne pinigais? Vietoje to, patikėkite, visi paskaitė daugybę blogų atsiliepimų spaudoje.

O dabar dar įsivaizduokit tokią realią situaciją: atliekų vežėjui, kuris pasiryžta dalyvauti tokioje akcijoje, reikia persidėlioti savo veiksmus taip, kad jis spėtų atlikti visus privalomus darbus (laiku išvežti Jūsų biuro ar namo šiukšles) ir dar spėtų surinkti „Darom“ atliekas. Mūsų atveju, logistikos skyrius dirbo bent dvi savaites iki akcijos tam, kad akcijos dienai galėtų skirti pakankamai transporto ir darbuotojų darbo laiko, kad spėtų viską padaryti, ir padaryti laiku.  Šiukliavežių vairuotojai ir krovėjai išsijuosę dirbo iki 23 val, galvodami kad jų darbas yra labai svarbus ir naudingas.

Taigi, turim Jums retorinį klausimą: kaip manote, ką atliekų vežėjo įmonė turėtų pasakyti savo darbuotojams (kurie nė karto nesulaukė gero „Darom“ organizatorių ir visuomenės žodžio), kad jie vėl noriai dirbtų šioje nuostabioje akcijoje? Gal susimokėti keliasdešimt tūkstančių papildomai?