„Darom“ radiniai: ne tik lavonai, bet ir šiukšlės

Vienok, tikrai baisu, kai jau tradicine virstanti akcija kasmet parūpina mums ne tik tonas šiukšlių, bet vieną kitą lavoną. Ir dar baisiau, kai visa tai surenka ir randa ne tam skirtos institucijos ar įmonės, o tiesiog vaikai, paaugliai ir jų tėveliai.

Nuotraukoje esančią šiukšlių krūvą surankiojo SOS vaikų kaimo bendruomenė. Šie vaikai rado ir žmogaus kūną. Puiku, kad šioje bendruomenėje yra labai atsakingų žmonių, kurie operatyviai sureagavo, ir vaikai buvo patraukti iš tos vietos, iškviestos atitinkamos tarnybos (filmavom prie „SOS vaikų kaimo“ Šeškinėje, Vilniuje):

Šiemet kaip niekad dažnai iš akcijoje dalyvaujančių savanorių išgirdom klausimą: „Kodėl jau ketvirtus metus mes renkam šiukšles, tempiam iš miškų padangas, o šiukšlių nemažėja, teršėjų niekas nebaudžia?“. Negalim Jums atsakyti, kodėl taip vyksta Lietuvoje. Tiesiog, matyt, vieną kartą per metus rinkti šiukšles yra paprasčiau, nei nuolat gaudyti tuos niekadėjus, nemylinčius mūsų gamtos.

O dabar pažvelkit į tas padangas nuotraukoje. Dalis jų tikrai ne lengvojo automobilio. Kiek gyventojų Vilniuje važinėjasi traktoriais? Tai tik akivaizdus įrodymas, kad mūsuose gamtos nesaugo ne tik eiliniai piliečiai, bet ir žmonės, mėgstantys pasigirti esą verslininkais. Beje, apie tuos auto-verslininkus. Vakar pakelėse buvo tik šiukšlės maišuose, per naktį jos apaugo padangų kalnais. Nė vienas gyvis taip greit nesugeba daugintis, kaip nebereikalingos padangos po „Darom“ akcijos. Ir sutapk gi taip.

„Darom“ proga galima paminėti ir lietuviškus remontų ir statybų ypatumus. Na, kam gi tuos lango stiklus, veidrodžius, senas nulaupytas vonios plyteles ir cemento atliekas, lovas, televizorius kur nors gabenti, pinigus mokėti, jei galima patyliukais į greta esantį miškelį su karučiu nuvežti, po medžiu padėti. O mažu gyvūnai apsidžiaugs arba televizorius staiga virs naudinga traša augalėliams. „Pernai kaimynai — „Darom“ aktyvistai — mano šiukšles surinko, tai ir šiemet sutvarkys. O aš vėl tylomis vešiu, o kaimynai kitais metais vėl surinks“. Taip ir gyvenam. Vieni kaku daro (nepabijokim to žodžio), kiti — tvarko (daro).

Ir taip srėbsim, darysim tol, kol gyvuos tokios akcijos, o nebus baužiami tie, kurie įprato negerbti nei savo kaimynų, nei jų miesto švečių, nei patys savęs, nei mūsų gamtos.

Tvarkingai gyventi reikia nuolat, mylėti gamtą reikia nuolat — viena diena meilės ir tvarkos problemos neišspręs.

Mieli Vilniaus šiukšlintojai, pažiūrėkite šį video, pažiūrėkite į vaikus, savanorius: šie žmonės galbūt ką tik pakėlė būtent jūsų išmestą šiukšlę. Jie tai darys ir kitais metais. O ką darysi tu, šiukšliadary?