http://www.medverus.lt http://www.superkuauto.eu

Bręsta šimtmečio reforma

Spausdinti

Kaip ir Lietuvoje, Jungtinės Karalystės vyriausybė pastaraisiais metais nuolat teikė vieną siūlymą po kito stengiantis šalį kuo greičiau išvesti iš ekonominės krizės, pradėti efektyviau skirstyti viešuosius finansus bei imtis atsakingo taupymo priemonių, kurios bent šiek tiek sumažintų būsimųjų kartų skolos naštą per ateinantį šimtmetį. Tačiau siūlymas, kurį išgirdome šią savaitę iš specialios darbo grupės, sudarytos iš Didžiosios Briatanijos ekonomikos analitikų bei verslo atstovų, pranoko visus lūkesčius ir sukėlė didžiulę diskusijų bangą šalyje.

Valdančiajai koalicijai praėjusią savaitę buvo pateiktas išsamus dokumentas su siūlymais pradėti svarstyti ir galiausiai vykdyti didžiausią per pastarajį šimtmetį mokesčių reformą, iš esmės atsisakant daugelio kol kas esančių įprastų mokesčių formų ir vietoje jų paliekant vienintelę ir vienodą visiems 30% rinkliavą nuo visų jūsų pajamų atsisakant nemažos dalies įprastų mokesčių.

Jeigu siūlymams bus pritarta, britams greitai gali tekti pamiršti apie socialinio draudimo mokestį (!),  pelno mokestį (!) ir netgi paveldėjimo bei oro transporto keleivių mokesčius, o akcizas degalams, planuojama, sumažėtų 5 pensais už vieną litrą (!)

Šiais siūlymais siekiama radikaliai pakeisti Didžiojoje Britanojoje iki šiol įprastą mokesčių surinkimo mechanizmą, atsisakant keletos neefektyviai veikiančių biurokratinio aparato sudedamųjų dalių. Jau nekalbant apie tai, kad numatomi pokyčiai apskritai stipriai pakoreguotų britų visuomenės suvokimą valstybės fiskalinės politikos klausimais. Jeigu siūlymams bus pritarta, per ateinančius penkioliką metų bus tikimasi iš viso 8,4% bendrojo vidaus produkto prieaugio vien tik dėl šio pokyčio įtakos šalies ūkiui. Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokime: efektas būtų panašus, jei kiekvienam namų ūkiui Jungtinėje Karalystėje valstybė išdalintų po 5000 svarų sterligų vidaus vartojimui skatinti. Po penkiolikos metų „įsisukęs“ toks pinigų kiekis sudarytų panašų efektą visam šalies ūkio augimui.

Anot specialiosios darbo grupės pateiktų skaičiavimų, Jungtinė Karalystė sutaupytų nemažą sumą, iki šiol skiriamą didesniems nei galėtų būti biurokratinio mokesčių rinkliavos mechanizmo kaštams padengti. Ar žinojote, jog kiekvienam 100 svarų britų mokamų mokesčių surinkti, rinkliavą administruojančio biurokratinio aparato išlaidos siekia £1,14 svaro, ir tai yra vos dviem pensais mažiau (skaičiuojant šiandienos pinigais) nei prieš 60 metų. Be valstybinių išlaidų, naujasis mokesčių surinkimo mechanizmas taip pat gerokai supaprastintų administracinę darbdavių, – taigi ir verslo, – naštą, nes apskritai nebeliktų socialinio draudimo mokesčio prievolės nei darbdaviui, nei darbuotojui, dėl to tektų pildyti mažiau ataskaitų, anketų bei kitų iki šiol būtinų dokumentų. Tokiu atveju įprastas socialines garantijas užtikrintų vienas vienintelis 30% visų pajamų mokestis.

Be to, reformavus mokesčių sistemą neapmokestinamų, dirbančiųjų Britanijoje metinių pajamų suma padidėtų nuo £8,105 iki 10 000 svarų sterlingų iš karto, o  ne palaipsniui per keletą metų, kaip buvo planuota iki šiol.

Taigi, viską sudėjus, iš vyriausybei svarstyti perduotų 400 puslapių medžiagos su išsamiomis išvadomis bei galimais reformos įgyvendinimo scenarijais, galime daryti išvadą, jog iš naujosios mokesčių tvarkos daugiausiai išloštų mažas bei maženes nei vidutines pajamas ten gaunantys asmenys. Dviejų asmenų šeima, kurios bendros pajamos siekia £28 000 per metus (t.y., jeigu abu asmenys uždirba šiek tiek daugiau negu minimumas), pagal naująja tvarką per metus sutaupytų apie £3400 mokėdami mažiau mokesčių valstybei.

Vis dėlto, anot specialiosios darbo grupės išvadų, mokesčių reforma nebūtų nuostolinga ilgajame laikotarpyje tik tuomet, jeigu valstybė atsispirs pagundai neapgalvotai paišlaidauti, kas gali pasitaikyti prieš kitus rinkimus. Tačiau, jeigu bus laikomasi fiskalinės drausmės, po 15 metų valstybės skolą pavyktų sumažinti 35 mlrd. svarų sterlingų per metus. Būtent tiek papildomai nereikėtų skolintis būtinosioms socialinėms reikmėms gerinti, kurių išlaidoms padengti šiuo metu britams tenka skolintis iš pasaulinių finansų rinkų.

Kaip minėjo specialiosios darbo grupės atstovai savo išvadose, „Jungtinei Karalystei atėjo laikas apsispręsti, kurią valstybės finansų politikos kryptį toliau pasirinkti: ar pasilikti senąją, neefektyviai veikiančią mokesčių sistemą, dažnai nepelnytai baudžiančią vienus bei nuolaidžiaujančią kitiems, ar pasirinkti naują kryptį, su drąstišku, bet realiu ir pamatuotu reformos planu, tinkančiu dinamiškiems 21 amžiaus ekonomikos iššūkiams.“ Skamba gražiai, šiek tiek aptakiai ir greičiausiai gali būti įtikinama, tačiau kol kas detalesnės informacijos apie visus reformos įgyvendinimo argumentus dar labai trūksta. Ir tai galima suprasti – naujiena dar visai šviežia, o išnagrinėti 400 puslapių ekspertų išvadas dar prireiks šiek tiek laiko. Tačiau jeigu iždo kanclerio Georgo Osborno susidomėjimas naujaisiais siūlymais virstų kūnu, – kas yra visai tikėtina stebint pastarosiomis dienomis vis aktyvesnes pastangas užmegzti dialogą su visuomene, – taptume vienos iš didžiausių per pastaruosius dešimtmečius mokesčių reformos Vakarų pasaulyje liudininkais. Turint omenyje tai, kad procesas vyksta Didžiojoje Britanijoje, labiausiai bus įdomu stebėti, kokiomis dialogo su visuomene formomis bus pakeistas britų ausį dažnai rėžiantis terminas „reforma“.

  • 2012-06-01 | Simantas

    VA:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 1. Vertino: 1.

    Manau cia tik fiziniu asmenu darbo uzmokescio apmokestinimas

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-05-30 | Kristina Daveikienė iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 1. Vertino: 1.

    o kai nebeužteks 30 tai padarys 50 nuo pajamų…

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-05-28 | Nerijus Vieta iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 1. Vertino: 1.

    Bus tai ir Lietuvoje :)

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-05-28 | Rokas Klydžia iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 1. Vertino: 1.

    Nu malačiai!

    Reply  |   Į viršų
  • 2012-05-28 | Tautvydas Vabalas iš Facebook

    VN:F [1.9.10_1130]
    Reitingas: 0. Vertino: 0.

    jei tokia forma taikoma ir verslui tai ne kažką tada.

    Reply  |   Į viršų
    • 2012-05-28 | Sniega

      VA:F [1.9.10_1130]
      Reitingas: 1. Vertino: 1.

      Kodėl ne kažką? pas mus darbdaviai moka 30,98 % sodrai, 15 % pelno mokestį. O čia tik 30%.

      Reply  |   Į viršų
      • 2012-05-29 | LG

        VA:F [1.9.10_1130]
        Reitingas: 0. Vertino: 2.

        Isiskaityk, visiems sulyginti ir “nuo visu pajamu”. Reiskia jei zmogelis verciasi individualia veikla, pvz drozia medinius saukstus, uzdirba 1000, medziagoms sumoka 800 ir dar 300 mokesciu. geras biznis… nebent klaida straipsni ir moket reikia ne nuo visu pajamu o nuo pelno, tada puiku.

        Reply  |   Į viršų
        • 2012-05-29 | Marius

          VA:F [1.9.10_1130]
          Reitingas: 2. Vertino: 2.

          Bet kokiu atveju telieka perskaičiuoti savo įkainius ir padidinti pajamas.

            |   Į viršų

Parašykite savo nuomonę

Prašome į šį lauką nieko nerašyti