Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga, aktualiausių įvykių analizė

Mūsų agentūra kelionių į Pasaulio krepšinio čempionatą neorganizavo, kadangi mūsų pagrindinis verslas yra poilsinių kelionių paketo pardavimas. Tačiau mūsų lėktuvai išskrenda ir tuomet, kai ne visi kelionių paketai išparduodami, tad galima įsigyti tik lėktuvo bilietą. Taigi kažkuri krepšinio sirgalių dalis, manau, galėjo išskristi į Turkiją su mūsų lėktuvais tiesiog ne pirkdami pilno paketo.

Visgi didesnio pagyvėjimo kelionės į Turkiją šiuo metu nesulaukė. Galbūt kiti kelionių organizatoriai keliones į Turkiją organizavo specialiai Pasaulio krepšinio čempionatui, tačiau mūsų verslo specifika remiasi poilsinėmis, o ne tikslinėmis kelionėmis.

0.00%100.00%  Loading ...

Kelionės į Pasaulio krepšinio čempionatą susilaukė didelio populiarumo. Kai kurie žmonės pirko pilną kelionės paketą, kiti tik bilietus į Turkiją, kiti rūpinosi tik apgyvendinimu, dar kiti tenorėjo įsigyti bilietus į rungtynes. Žodžiu, susidomėjimas čempionatu ir kelione į jį buvo nemažas.

Jeigu lygintume su įprastu metu vykstančiomis kelionėmis į Turkiją, šis laikotarpis, dėka Pasaulio krepšinio čempionato, buvo žymiai aktyvesnis. Žmonės skrisdami į Turkiją rinkosi tuos miestus, kurie yra įsikūrę arčiau Izmiro, kuriame Lietuvos rinktinė žaidė grupės rungtynes.

Perkant pilną kelionės paketą, kaina, priklausomai nuo to, kur žmogus norėjo gyventi ir į kokias rungtynes eiti, svyravo nuo 1 tūkst. 500 litų (be krepšinio bilietų) iki 4 tūkst. litų, tiems, kurie norėjo įsikurti VIP viešbučiuose.

100.00%0.00%  Loading ...

Šiandien savo draugų socialiniame tinklapyje „Facebook“ klausėme, kiek jie išleidžia žiūrėdami krepšinio rungtynes. Daugelis sakė neišleidžiantys nieko, nes rungtynes tiesiog stebi tarp kitko - darydami kitus darbus. Šiek tiek didesni krepšinio fanatikai tikino išleidžiantys daugiausia pinigų alui, kai kurie - ir užkandžiams prie jo.

Internautai neslepia, kad kartais ir išlaidos priklauso nuo rungtynių svarbumo. „Alaus kiekis priklauso nuo kompanijos, kartais nuo rungtynių svarbos“, - rašo Simas Daugmaudis.

Na, o Jonas Mardosa visai taupus: „nieko nekainuoja, nes varžybų nežiūriu“.

100.00%0.00%  Loading ...

Jei kalbame apie sporto renginių reklamą, tai jai galioja tie patys dėsniai, kaip ir kitiems produktams bei paslaugoms. Svarbu akcentuoti tai, kad sporto renginiai gerbėjams sukelia emocinių potyrių, todėl geros reklamos ir apeliuoja į tokius jausmus, kaip patriotizmas, komandos dvasia, palaikymas ir t.t.

Verta paminėti ir visą atributiką susijusią su sportu, kurią noriai perka komandų aistruoliai: nuo vėliavų, marškinėlių ir lipdukų iki firminių rūbų kolekcijų ar riboto kiekio automobilių.

Kas daugiausiai uždirba iš sporto renginių ir konkrečiai iš Pasaulio krepšinio čempionato – sunku tiksliai atsakyti. Čempionato rengimo teisės (dažniausiai) priklauso tos sporto šakos federacijai. Federacija parduoda transliacijas televizijoms, o plotą rungtynių vietose rėmėjams. Taip pat ji gauna pajamas nuo parduotos atributikos ir t.t. Televizijos, savo ruožtu, parduoda reklamos laiką čempionato metu. Įmonės, kurių tikslinė auditorija, potencialūs pirkėjai yra tos sporto šakos sirgaliai, perką iš televizijų sekundes reklamai, kad galėtų transliuoti savo reklaminius klipus. Aistruoliai, matydami produkto reklamą, jį pradeda vartoti dažniau, tad iš to uždirba ir besireklamuojanti įmonė.

Taigi tai yra visas ciklas – kas, kuriame etape uždirbs daugiau, vienareikšmiai atsakyti negalima. Gal, vien tai, kad krepšinio čempionatas vyksta Turkijoje, šiai šaliai atnešė ir ateity atneš tiek pajamų iš turizmo, kad pats vienkartinio čempionato organizavimas su savo išlaidom ir pajamom tebus lašas jūroje.

100.00%0.00%  Loading ...

Pakišų davimas gydytojams yra nenormalus dalykas. Niekada nepritariau tam ir niekada nepritarsiu tokioms padėkoms. Viskas turi būti įforminama oficialiai: jeigu naudojuosi kažkokiomis paslaugomis, už kurias reikia mokėti arba papildomai primokėti, tuomet turiu susimokėti į kasą ir gauti mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Tačiau nuo senų laikų Lietuvoje susiklostė tokia pakišų davimo tradicija. Ko gero, žmonės galvoja, jog jeigu jie duos gydytojui pinigų, jis juos gydys ir prižiūrės geriau. O tie žmonės, kurie neturi iš ko atsidėkoti, galvoja, jog juos prižiūri prasčiau.

Žinoma, jeigu gydytojas pacientui skiria nemažai dėmesio, kultūringai su juo elgiasi, pacientas galėtų atsidėkoti nupirkdamas gėlę ar gėlių puokštę, o ne susimokėti pinigais. Mano galva tai yra tikrai ydinga praktika.

Norint pakeisti dabartinę situaciją, reikėtų įvesti savanorišką draudimą. Juk visi žinome, kad privalomasis sveikatos draudimas negali 100 proc. padengti paslaugų kainos. Tad lygiagrečiai galėtų būti savanoriškas sveikatos draudimas, kuris, žmogui patekus į gydymo įstaigą, trūkstamas sumas padengtų iš kito draudimo.

100.00%0.00%  Loading ...

Kalbėdamas apie pakišas, galiu remtis tik savo įstaigos praktika. Mūsų įstaigoje pacientai gauna mokamas paslaugas, už kurias jie susimoka kasoje, mūsų paslaugų kainyne nurodytą sumą.

Kodėl populiaru gydytojams nešti pakišas, reikėtų klausti pacientų. Galbūt dalis žmonių įsivaizduoja, kad taip bus padidintas gydytojų dėmesys jais arba suteikiamos paslaugos taps geresnės. Tačiau visi turi suprasti, kad jeigu medikas atlieka savo darbą, nesvarbu viešojoje ar privačioje įstaigoje, jis laikosi bendrųjų principų ir stengiasi dirbti kokybiškai.

Jeigu chirurgas operuoja, operuoja taip, kaip reikia operuoti. Jeigu gydytojas diagnozuoja ar skiria gydymą, daro taip, kaip reikia. Taigi aš netgi negaliu daryti prielaidos, kad negavęs dovanų ar pinigų chirurgas blogai atliktų operaciją.

100.00%0.00%  Loading ...

Šiandien savo draugų socialiniame tinklapyje „Facebook“ klausėme, kiek jie išleidžia žiūrėdami krepšinio rungtynes. Daugelis sakė neišleidžiantys nieko, nes rungtynes tiesiog stebi tarp kitko - darydami kitus darbus. Šiek tiek didesni krepšinio fanatikai tikino išleidžiantys daugiausia pinigų alui, kai kurie - ir užkandžiams prie jo.

Internautai neslepia, kad kartais ir išlaidos priklauso nuo rungtynių svarbumo. „Alaus kiekis priklauso nuo kompanijos, kartais nuo rungtynių svarbos“, - rašo Simas Daugmaudis.

Na, o Jonas Mardosa visai taupus: „nieko nekainuoja, nes varžybų nežiūriu“.

100.00%0.00%  Loading ...

Daug žmonių naudojasi namų tvarkytojų paslaugomis. Tačiau jeigu jūs šioje srityje „naujokas“, yra keletas patarimų, kuriais patariama pasinaudoti dar prieš praveriant agentūros duris.

Pirmiausia, turite suprasti, jog ketinate ne tik palengvinti savo buitį, bet ir įsileisti į namus nepažįstamą ir visiškai jums svetimą žmogų.

Tyrimai rodo, kad iniciatorės, jog buities darbus palengvintų namų tvarkytoja, būna moterys. Tačiau nepaisant to, kai tik sumanysite tokį žmogų pasamdyti, gaukite šeimos pritarimą. Jeigu bent vienas namiškis tam prieštaraus, palaukite ir veiksmų imkitės tik tada, kai pavyks jį įtikinti.

Kartu su visa šeima nustatykite taisykles, kurių turėsite laikytis jūs ir namų tvarkytoja,. Taip pat sutarkite, kas bus, jeigu susitarimas vienos arba kitos pusės bus sulaužytas.

Apsvarstykite, ar jūsų pagalbininkas namuose turi turėti išsilavinimą, jeigu taip, tuomet kokį. Kiek namų tvarkytojai turėtų būti metų, ar jums svarbu, kad tai būtų susituokęs žmogus. Būkite labai preciziški, informuokite agentūrą, kokį atlygį siūlysite už atliktus darbus, ar mokėsite premijas už papildomą ruošą, kiek kartų per savaitę bus reikalingos samdomo žmogaus paslaugos.

Visa tai turite aptarti ne su konkrečiu žmogumi, o su agentūra. Remdamasi pateiktais reikalavimais ir siūloma alga, agentūra ieškos tinkančio žmogaus. Kuo būsite atviresni, tuo mažesnė tikimybė, kad po kelių savaičių ar mėnesių jums ir vėl teks leistis į paieškas.

Skrupulingas pasiruošimas gali pasirodyti nereikalingas ar net juokingas, tačiau nepamirškite, jog į namus ateis svetimas žmogus, kuris (kai nieko nebus namuose!) šeimininkaus namuose. Laisvai galės atsidaryti visus stalčius, „patikrinti“ spintas, išuostyti visus jūsų kvepalus...

Taigi geriausia būtų kreiptis į gerą reputaciją turinčią agentūrą, kuri ne tik įsipareigos surasti sąžiningą ir darbrtų darbuotoją, bet ir suteiks tam tikras garantijas nesekmės atvejui.

80.00%20.00%  Loading ...

Praėjusiais metais Kaune mūsų paslaugos buvo ypač populiarios. Vaikus veždavome ne tik į mokyklą ir iš jos, bet ir į įvairius užsiėmimus, pavyzdžiui, muzikos ar sporto mokyklą, kokį nors būrelį, o po to parveždavome į namus. Įsibėgėjus mokslo metams klienų turėtų padaugėti.

Ir šiais, ir praėjusiais metais tėvams siūlome sudaryti sutartis, kad viskas būtų aišku ir patikima. Kartu galime peržvelgti maršrutą iš taško A į tašką B, kuriuo važinės jų vaikai, ir suskaičiuoti atstumus bei galutinę sumą, kurią jiems teks mokėti. Taigi, tarkime, kartą per dieną vykstant iš taško A į tašką B, teks sumokėti penkis litus. Tuomet mūsų vairuotojas sutartu laiku atvyks į sutartą vietą, pasiims vaikus ir nuveš į mokyklą ar parveš iš jos.

Jeigu reikėtų apibūdinti žmones, kurie dažniausiai naudojasi šiomis paslaugomis, sakyčiau, kad tai yra vidutines pajamas gaunantys tėvai, kurių vaikų pavežėjimas nesukelia jokių sunkumų. Kaunas – didelis miestas ir važiuoti iš mokyklos į būrelį gali būti gana toli. Dažniausiai tada į mus ir kreipiasi tėvai.

Kaip pavyzdys galėtų būti privačių namų rajonas Kleboniškis, kuriame įsikūrę daug šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais, bet ten nėra nei vieno darželio, nei vienos mokyklos. Ten gyvenantys žmonės ne tik pergyvena, kad vienam vaikui reikės autobusais keliauti per visą miestą, bet ir suderinti laiką: tėvams darbas prasideda nuo 8 valandos, o vaikams pamokos – nuo 9.

100.00%0.00%  Loading ...

Namų tvarkymo paslaugas mes pradėjome teikti maždaug prieš trejus metus. Per tą laiką jos tapo populiarios – užsakovų turime, tad darbų yra. Šių paslaugų pageidauja labai įvairūs žmonės: tai ir pensininkai ir jaunimas, namų šeimininkės, turtingi verslininkai.

Paslaugų kaina svyruoja priklausomai nuo kvadratūros ir darbų apimties. Mažiausiai galima išliesti 60 litų, daugiausiai per 1000 Lt. Namų tvarkytojai daro tai, ką ir eilinė namų šeimininkė. Žodžiu, mes sutrumpiname jos darbo valandas namuose. Netgi galime paruošti pusryčius, pietus ar vakarienę, jeigu klientai to pageidauja.

Darbuotojų mes turime nedaug, vos keletą. Bet kadangi esame nedideli, o ir mūsų paslaugų kainos yra nedidelės – esame lankstūs, tad darbų mums pakanka.

Naujų, norinčių šį darbą dirbti, darbuotojų nėra sunku surasti, bet gerų darbuotojų, kuriuos aš norėčiau įsileisti į savo namus, pasitaiko retai.

Nors dažniau šį darbą dirba moterys, tačiau esame turėję ir vaikinų. Tačiau vaikinams norisi uždirbti šiek tiek daugiau, tad jie pas mus neužsibūna. Mūsų įmonės darbuotojų amžius labai įvairus, tai ir studentai nuo 20 metų, ir pagyvenę žmonės.

Nusiskundimų mūsų darbuotojų paslaugomis būna, bet nedažnai. Esame turėję vos keletą klientų, kurie pasakė, kad mūsų paslaugos jiems nepatinka.

0.00%0.00%  Loading ...

Nuomos minusas – pinigų atidavimas į svetimas rankas. Kai kurie žmonės skaičiuoja, kad nuomotis būstą apsimoka labiau negu jį pirkti imant kreditą iš banko.

Kaip bebūtų, bet nekilnojamojo turto įsigijimas yra savotiška investicija į ateitį, kadangi išsimokėjęs paskolą tą nuosavybę įsigysi, o nuomojantis būstą tesi nuomininkas. Tačiau nereikia užmiršti, kad būsto savininkas turi daugiau galvos skausmo tuomet, jeigu jo būste kažkas sugedo, sulūžo ar dar kažkas atsitiko – jis pats už tai turi sumokėti. O visa tai nė kiek nejaudina nuomininko, kadangi jis susimoka nuomą ir viskas.

Kalbant apie būsto nuomos rinką reikia pabrėžti, kad Lietuvoje ji nėra išvystyta taip, kaip pasaulyje. Kai kuriuose Europos didmiesčiuose žmonės visą savo gyvenimą nuomojasi būstą ir nesuka dėl to galvos. Jie išsinuomoja būstą vienur, paskui kitur – pasižiūri, kur jiems labiau patinka, kur patogiau.

Be to, daugelyje šalių yra taip, kad žmonės seka paskui darbą – jie išsikrauto ten, kur gavo darbo pasiūlymą. Lietuvoje viskas vyksta kitaip: jeigu esi vilnietis, darbo ieškaisi Vilniuje, jeigu esi kaunietis – Kaune ir t.t.

66.67%33.33%  Loading ...

Nuomininkų situacija Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, labai sudėtinga. Taip yra jau vien dėl to, kad mūsų rinkoje nuomininko realiai negina jokie įstatymai, viskas šeimininko rankose.

Be to buto savininkas, kaip taisyklė, anksčiau ar vėliau būstą planuoja parduoti. Nuoma jam tik laikinas sprendimas, kol pakils NT pardavimo kainos.

Situacija kardinaliai pasikeistų, jeigu atsirastų NT vystytojai, kurie statytų, pavyzdžiui, daugiabučius butus, skirtus tik nuomai. Čia ir yra esminis skirtumas mūsų ir kitų valstybių – Lietuvoje tai visiškai neišvystytas sektorius. Tiek nuomininkas, tiek būsto savininkas perspektyvoje galvoja tik apie dvejus metus į priekį. Po šio laikotarpio arba vienas kraustosi dėl kokių nors priežasčių į kitą būstą, arba savininkas nusprendžia butą pardavinėti.

Užsienio šalyse yra ne tik daugybė tokių būstų, kurie niekada nebus parduoti, bet ir daug kitų saugiklių, leidžiančių butą nuomotis kad ir keliasdešimt metų. Tad žmonės gali sau gyventi nesukdami galvos, kur reiks kraustytis po kelių metų apsigalvojus šeimininkui.

Tokį pastovumą lemia ir kainų stabilumas. Ne vienoje šalyje įstatymas numato tam tikras ribas, kuriomis turi vadovautis savininkas nustatydamas būsto kainą. Štai Prancuzijoje yra nuomos infliacijos indeksas. Nuomininkai, pasirašę sutartis, gali raimiai gyventi ir nebijoti, jog kitais metais kaina šoktels trečdaliu. Įstatymas tokius daykus draudžia.

Tad Lietuvoje geriau būstą pirkti. Tuo labiau, kad jau dabar galima surasti butų už pajamas atitinkančią kainą. O artimiausiu metu, naujų būstų pasiūla didės, o kainos neturėtų smarkiai augti, nes labai sumažėjusi statybų kaina. Būstą turėtų būti įsigyti ne taip sudėtinga ir finansiškai skausminga.

77.78%22.22%  Loading ...

Sunkūs laikai išmokė lietuvius taupyti ir racionaliau vertinti savo galimybes. Bent jau mes patys taip apie save galvojame ir skelbiame žiniasklaidos priemonėse. Žinoma, tokia patirtis vertinga, tik gaila, kad iki tol pervertinome savo galimybes ir šviesus rytojus mus apakino. Šiandien didelė dalis žmonių nebežino, kaip išgyventi mokant banko paskolas ir vis augančias sąskaitas. Tačiau vis dar esam raginami iš pagrindų nekeisti savo gyvenimo įpročių, dar palaukti. Ir vėl.. – Geresnių laikų.

Ekspertai vieningai tvirtina, kad reikalai jau gerėja. Na, bent jau tiek, kad ir vėl drąsiai galėtume belstis į banko duris ir nuolankiai pasižadėti kas mėnesį atiduoti didžiąją dalį pajamų už butelį miegamajam rajone.

„Pinigų karta“ uoliai naršė po nuomojamus butus siūlančių agentūrų tinklalapius ir domėjosi už kiek galima išsinuomoti būstą. Žinoma, kaip ir pirkinio taip ir nuomojamo buto kaina priklauso nuo poreikių ir galimybių. Tačiau akivaizdu, kad galimybės smarkiai išsiplečia nusprendus nuomotis.

Dviejų asmenų šeima, kurios pajamos kartu sudėjus siekia daugiau nei du vidutiniai atlyginimai, Vilniuje naujos statybos name (tai garantuoja mažus komunalinius mokesčius, o tai ypač aktualu žiemą“) gali sau leisti išsinuomoti 2 kambarių butą maždaug už tūkstantį litų. Čia geram rajone, netoli centro. Butas bus gražiai išdažytom sienom, su baldais, buitine technika ir kitais privalumais.

Palyginimui. Bankų internetiniuose puslapiuose esančios skaičiuoklės pateikia atsakymą į kitą alternatyvą – ar galite sau leisti įsigyti būstą. Pasidairius internete ir nespaudžiant per daug savęs į rėmus, erdvų kelių kambarių butą galima nusipirkti už beveik 400 tūkst. litų. Bankas tučtuojau paskaičiuoja, kad mėnesinė įmoka sieks 3000 litų!

Žinoma, pastarasis variantas, pasak ekspertų, garantuoja saugumą, o skaičiai... Skaičiai kalba patys už save.

87.50%12.50%  Loading ...

Privataus sektoriaus įsiliejimas į valstybės upę po pasaulio ūkį nusiaubusios krizės kelia daug aistrų. Pensijų fonduose ištirpę pinigai, išgaravusios investicijos, pabrangusios paskolos, sugriežtinti reikalavimai nemažos dalies visuomenės akyse pakirto pasitikėjimą finansų institucijomis.

Laisvosios rinkos institutas (LLRI), atstovaujantis būtent įvairių finansinių institucijų interesams, sausį pasiūlė visiškai sugriauti dabartinę socialinio draudimo piramidę. Į pasiūlymą buvo įtrauktas ir punktas, siūlantis sveikatą draustis privačiai, tačiau privalomai. LLRI siūlymai didelio palaikymo nesulaukė. Greičiau priešingai – gavo daug kirčių ir pašaipų.

Jeigu Lietuvoje kada nors bus sukurta normaliai funkcionuojanti ir kiekvienam prieinama savanoriško draudimo sistema, tai jos kūrėjams ir siūlytojams reiks nudirbti didelį darbą įtikinėjant visuomenę jos privalumais ir reikalingumu. Kitaip ji bus pasmerkta žlugti.

66.67%33.33%  Loading ...

Pokalbiai su Sveikatos apsaugos ministerija dėl savanoriškojo sveikatos draudimo prasidėjo 2009 metų pradžioje, tačiau dabar procesas yra nutrūkęs. Pirmuose susitikimuose buvo pasiūlyta daug labai skirtingų modelių: nuo konservatyvių kaupiamųjų iki labai liberalių.

Žinome, kad šiuo metu ministerija yra paskelbusi konkursą savanoriško draudimo sistemos koncepcijai sukurti, tačiau mes kol kas procese nedalyvaujame.

Kol kas vienintelis postūmis – A.Čapliko iniciatyva panaikinti mokesčiai juridiniams asmenims, kurie draudžia savo darbuotojus. Mes siūlėme, kad antras žingsnis galėtų būti valstybės tarnautojų papildomas draudimas, tačiau susidūrėme su užkardomis Finansų ministerijoje. Sunku įsivaizduoti, kad privatiems klientams dabar būtų įdomus savarankiškas sveikatos draudimas, nebent valdžia numatytų paskatų sistemą. Savanoriškas draudimas dabar žmonėms asocijuojasi su papildomomis išlaidomis.

100.00%0.00%  Loading ...

Skaičiuoti gautas pajamas sporte nepakanka. Tą galėtų patvirtinti bene kiekvienas didelio Europos futbolo klubo vadovas. Nors amerikiečiai Senajame žemyne dažniau traukiami per dantį, kad sportą pavertė komerciją, tačiau už Atlanto yra kur kas daugiau komandų, kurios nesimurkdo skolose, o skaičiuoja pelną.

Europoje padėtis kitokia. Nors futbolas visame pasaulyje yra pats populiariausias sportas, tačiau stipriausi pasaulio klubai iš Ispanijos, Anglijos ar Italijos skolinasi tam, kad galėtų kovoti tarpusavyje. UEFA duomenys parodė, kad vienintelė komanda, kuri 2009 metais neturėjo skolų, buvo „Barcelona“. Visi kiti – kreditorių kišenėse arba priklauso nuo pinigų neskaičiuojančio savininko malonės.

Madrido „Real“ ekipos vadovai pernai vasarą žaidėjų turguje surengė tokį šou, kad kai kurie futbolo gerbėjai negali atsipeikėti iki šiol. Ne kiekvienam pakaktų drąsos per kelis mėnesius išleisti 350 mln. eurų skolintų pinigų. Žinoma, kai perki tokį žaidėją kaip C.Ronaldo, tai gali tikėtis, kad bent pusė investicijų per keletą metų grąžins marškinėlių su jo pavarde pardavimai. Tačiau ką daryti kitiems klubams, kai išpirkos už žadėjus išauga iki astronominių aukštumų? Juk ne visada surasi perliukų, kurie kainuoja nedaug ir jau pirmą sezoną pateisina trenerių ir sirgalių viltis. Kai pritrūksta talento, tada griebiasi paskolų.

Taip ir įsisuka uždaras ratas. Po kelerių metų reikia skolintis, kad refinansuotum senas skolas ir dar turėtum pinigų naujiems pirkiniams. Kai skolų kilpa ima smaugti, savininkai paprastai kelia baltą vėliavą ir ieško pirkėjų. Geriausia, kad tai būtų turtingas šeichas iš Artimųjų ir Vidurio Rytų.

100.00%0.00%  Loading ...

Apie 2007 m., Lietuvos rinkoje pasirodžius pirmosioms komiksų knygoms, jie buvo perkami visai neblogai. Tačiau šiandien jų pardavimai gerokai sumažėję ir dėl bendros rinkos situacijos, ir dėl to, kad leidyklos nebeatnaujina pradėtų serijų.

Apie (ne)populiarumo priežastis galėčiau svarstyti tik teoriškai: lietuvių kalba leidžiami komiksai buvo naujiena rinkoje; Lietuvoje daugėja japonų anime gerbėjų, kaip ir apskritai besidominčių japonų kultūra, o manga komiksai yra „perleisti“ būtent per šios kultūros prizmę.

Didesnė komiksų pirkėjų dalis – suaugusieji. Neatmeskime galimybės, jog jie juos perka savo vaikams. Tačiau, pasidomėjus anime auditorija, panašu, kad perka sau… Pirkėjų paauglių galbūt yra kiek mažiau, tačiau jie nuoseklesni – ateina pirkti konkrečios serijos tęsinio, o ne komiksų apskritai.

100.00%0.00%  Loading ...

Pirmieji komiksai Lietuvoje atsirado dar sovietmečiu. Kada tiksliai – pasakyti sunku, tačiau žinoma, kad septintame dešimtmetyje juos jau spausdino „Šluota“.

Vėliau, nepriklausomybės pradžioje, prasidėjo pirmasis komiksų bumas. Į „laisvuosius Vakarus“ nusižiūrėję inovatoriai sugalvojo komiksų kultūrą skiepyti Lietuvoje. Tuo metu buvo išleista ir viena garsiojo „Asterikso“ dalis, ėmė rastis nepriklausomų komiksų žurnalų. Deja, nepamatuotus planus pakirto žiauri ekonomika, ir vienintelis iš tų laikų išliko (tik) vaikams skirtas žurnalas „Mickey Mouse“ („Donaldas ir kiti“).

Įdomu, kiek laikysis ši, su japoniška animacija ir kompiuteriniais žaidimais siejama komiksų Lietuvoje banga. Jau dabar ją ganėtinai negailestingai prispaudė ekonominiai sunkumai. Dar įdomiau – kurie jos elementai liks Lietuvos knygų kultūroje, o kurie bus pakasti kaip nepasiteisinę finansiškai? Tai parodys tik laikas.

100.00%0.00%  Loading ...

Manga komiksus („Drakonų kovos“, „Narutas“) pradėjome leisti prieš porą metų, ne mažesniais nei 2,5 tūkst. egzempliorių tiražais. Dabar dėl menko skaitytojų susidomėjimo esame jų leidybą pristabdę.

Užsienyje manga komiksai labai populiarūs. Lakoniški tekstai ir sąmojai palieka daug vietos skaitytojo fantazijai. Ypač patrauklūs jie yra vaikams, kurie čia gali perkelti savo fantazijų bei žaidimų pasaulį. Tačiau pagrindinė auditorija – 15-18 metų jaunimas, dažniausiai vaikinai.

Komiksų Lietuvoje leidžiama nedaug, o jų kultūra tikrai negali lygintis užsieniu, kur ji gyvuoja ne vieną dešimtmetį, komiksai naudojami net kaip edukacinė priemonė. Prie to prisideda ir ekonominė situacija – žmonės daug atsargiau renkasi, kokią knygą pirkti, tėvai vaikams dažniau perka informacines ar jau klasika tapusias knygas, nei komiksus.

25.00%75.00%  Loading ...

Susidomėjimas „Prius“ Lietuvoje nekinta, pardavimai nedidėja. Lietuvoje yra labai mažai žmonių, kurie turėtų pakankamai išteklių ir savimonės, kad pirktų hibridinius automobilius.

Neigiamas faktorius – aukštesnė tokių automobilių kaina. Taip yra dėl sudėtingesnės jų gamybos technologijos. O stipriosios šio automobilio pusės yra ekonomija ir gamtosauga. Hibridinis automobilis už įprastą „Toyota“ yra brangesnis 20-30 procentų. Tiesa, šį rugsėjį pasirodys hibridinė „Auris“ versija, už „Prius“ pigesnė 20 tūkst. litų. Tikimės, kad tai pavilios lietuvius įsigyti hibridą.

Kitose šalyse šis kainos skirtumas yra kompensuojamas, Kai kur hibridiniams automobiliams nėra taikomas PVM. Kai kur jiems ne tik nėra PVM, bet dar ir dotacijos. Lietuvoje visiškai nieko panašaus, hibridinių automobilių įsigijimas visiškai neskatinamas. Mūsuose dar nei viena savivaldybė nėra priėmusi net lengvatinių statymo sąlygų jiems, o štai Talino centre su hibridu gali parkuotis nemokamai.

30.00%70.00%  Loading ...

Nėra jokių abejonių – viskas, kas pažymėta žodžiu „ekologiška“, šiandien yra ant bangos. Daugelio ekologiškų produktų pardavimo mastai nesumažėjo net sunkmečiu, tad nenuostabu, kad ir pastangų savo produkciją, paslaugas ar kasdienę veiklą „pritraukti“ iki ekologijos dedama daug.

Tiesa, „ekologiška“ šiandien vis dar dažnai neatsiejama nuo „brangu“. Tai galioja ir kalbant apie ekologiškus automobilius. Jų kaina – gerokai didesnė nei įprasto automobilio, tad dažnai tenka išgirsti abejonių dėl hibridinių automobilių naudos: esą jie galbūt ir palankesni gamtai, tačiau vairuotojo kišenei – toli gražu ne visada. Natūralu, kad daugelis įmonių, svarstydamos, kokį automobilį rinktis, pirmiausia svarsto apie kaštus, o tik po to apie tai, ką tas automobilis sako apie savininką. Todėl daugelio įmonių darbuotojai važinėja ne dideliais tarnybiniais visureigiais, o mažais miesto automobiliais. Šie, kaip žinia, ne tik pigesni, bet kartais gali būti ir gerokai ekonomiškesni nei hibridiniai jų pusbroliai.

Realybė tokia, kad retai įmonei, kurios veikla neatsiejama nuo dažnų kelionių automobiliais, hibridinių automobilių parkas būtų ekonomiškai pakeliamas. Vis dėlto, jei įmonė gali sau leisti įsigyti vieną kitą hibridinį automobilį, tai parodytų jos statusą. Na, ir, žinoma, galėtų būti geras žingsnis skelbiant apie savo dėmesį aplinkai. Tai šiandien populiaru ir sveikintina.

28.57%71.43%  Loading ...

Manau, kad elektra varomos transporto priemonės šiuo metu yra geriausiai prie CO2 emisijų mažinimo prisidedanti technologija, nors jai ir labai daug metų. Žinoma, paraleliai reikėtų rūpintis, kad ir elektra būtų gaminama kiek įmanoma švariau, tačiau ir esant dabartinei elektros gamybos struktūrai elektromobiliai būtų labai rimtas postūmis, šalinantis mobilių šaltinių taršą iš miestų gatvių, sankryžų ir aikščių, šalia kurių gyvename mes ir mūsų vaikai.

Sukti galvos dėl baterijų pakrovimo laiko ar vienu pakrovimu nuvažiuojamų kilometrų skaičiaus neverta – tai netikri iššūkiai. Elektromobilį gali krauti naktį, o vidutinis miesto vairuotojas nuvažiuoja ne tiek ir daug. Krovimui tinkamas rozetes/stotis įrengti esant politinei/komercinei valiai – tikrai nesunku. Didžiausias iššūkis yra baterijos tarnavimo laikas ir paties elektromobilio kaina, kurią netrukus pamatysime, rinkoje pasirodžius naujiems didžiųjų gamintojų modeliams.

71.43%28.57%  Loading ...

Nusipirkti ir vairuoti hibridą ar elektromobilį gali kiekvienas pasiturintis asmuo. Todėl daug svarbiau - kaip jis juo naudojasi. Holivudo žvaigždžių tarpe yra nemažai tokių, kurių garažuose šalia "Prius" stovi sportinis automobilis ar "Hummer" visureigis.

Kad turėti hibridą ar "Teslą" greitai taps prestižo ir reklamos reikalu, buvo neišvengiama. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad reikėtų nusivilti pačiomis švaresnių transporto priemonių koncepcijomis. Tarkim, tokiomis, kokios buvo prieš kelerius metus išbandytos Šiaulių Universitete.

Optimistai vis dar tiki: jei pradėsime nuo savęs, o į procesą įtrauksime ir valdžią, netrukus degalinėse galėsime rasti ne tik rozetes mūsų mažiems miesto elektromobiliams, bet ir vandenilio kolonėles.

40.00%60.00%  Loading ...

Pamatuoti automobilio išlaikymo kainą gali būti itin sunku. Kaip apskaičiuoti laiką, jeigu su automobiliu į darbą įprastai gali atvykti 10 arba 20 minučių greičiau? Arba kaip įvertinti tai, kad gali iš parduotuvės parsivežti pirkinių visai savaitei?

Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė: sugaištas laikas servisuose, tampomi nervai sugedus automobiliui ar neradus vietos jo pastatyti miesto centre. Be to, automobilis yra garantuotos papildomos išlaidos, tačiau už visus patogumus reikia mokėti.

Kita vertus, be automobilio tu tampi priklausomas nuo visiškai nepažįstamų žmonių. Per šias keturias savaites, kai vienas Pinigų kartos komandos narys buvo atsisakęs automobilio, jam teko pasivažinėti su taksistu, kuris Vilniaus senamiestyje sugebėjo per 5 penkias minutes pažeisti gal dešimt kelių eismo taisyklių punktų. Įspūdingiausia buvo lėkti prieš eismą, kai pagal taisykles lekiantys vairuotojai turėjo spausti stabdžius ir sukti į šalį.

Kartą troleibuso vairuotoja taip įsismarkavo, kad pusė keleivių suprato, kaip jaučiasi audros blaškomas nedidelis laivas vandenyne.

Kita vertus, sunku būtų teigti, kad be automobilio labai nukentėjo gyvenimo kokybė, o piniginė liko storesnė. Taip pat kelis kartus buvo galima pasimėgauti adrenalinu.

70.00%30.00%  Loading ...

Didžiausia problema yra ta, kad visi lietuviai įpratę važinėti nuosavais automobiliais. Man teko semtis patirties iš kitų šalių miestų viešojo transporto organizatorių. Jie siūlo labai paprastą dalyką, kaip mieste galima sumažinti privačių automobilių - du metodai: meduolio ir botago.

Kadangi Vilniuje viskas daroma dėl automobilių, kad tik greičiau ir patogiau būtų galima jais nuvažiuoti į reikiamą tašką, kiti miestai – ypač miesto centre – įveda tam tikrus ribojimus automobiliams. Taip suteikdami pirmenybę viešajam transportui. Tam yra skirtos viešojo transporto juostos. Tai meduolio metodas.

O bizūnėlis – brangesnis automobilių stovėjimas ir tam tikri apribojimai, skirti tam, kad ne automobiliai mieste važiuotų greičiau, bet viešasis transportas. Tačiau pas mus yra atvirkščiai.

80.00%20.00%  Loading ...

Mūsų paslaugomis naudotis yra naudinga visiems. Bet ypač naudinga verslininkams ir įmonėms, nes jie susigrąžina PVM (pridėtinės vertės mokestį) ir gali įtraukti šias išlaidas į savo pajamas. Bet kokiu atveju įmonei tai yra labai naudinga, nes ji turi sumokėti mažiau mokesčių, kadangi jai sugrįžta PVM.

Privačiam asmeniui, jeigu paskaičiuotume, mūsų paslaugomis naudotis taip pat yra naudinga. Galbūt sutaupoma suma yra mažesnė, tačiau taip yra dėl to, kad jis kur kas mažiau važinėja nei įmonės. Jeigu kokia nors įmonė nuvažiuoja per dieną 100 kilometrų, tai privatus asmuo nuvažiuoja 15-30 kilometrų. Naudodamasis mūsų paslaugomis žmogus išleis mažiau pinigų kurui ir kitiems dalykams. Taigi, galiausiai ir vieni ir kiti turi pliusų, bet su skirtinga rida.

Daugiausia mūsų paslaugomis naudojasi tos įmonės, kurios moka skaičiuoti pinigus, t.y. bankai, finansinės institucijos, audito kompanijos. Bankai paskaičiavo, kad jų vieno kilometro savikaina yra du litai. Tad automatiškai sako, kodėl mums reikia turėti savo transportą, juo rūpintis, drausti, pirkt padangas, mokėti už kurą, remontą, nenumatytas išlaidas? Žodžiu, atsiranda milijonas rūpesčių ir išlaidų. Be to, lojaliems klientams mes taikome nuolaidas, kurios priklauso nuo sumokamos sumos.

0.00%100.00%  Loading ...

Mes esame pasirašę labai daug sutarčių su įmonėmis. Pavyzdžiui yra bendros Lietuvos ir užsienio kompanijos, į kurias atvažiuoja darbuotojai iš viso pasaulio. Mes joms teikiame tokią paslaugą kaip pasitikimas oro uoste. Kita dalis mūsų klientų, be abejonės, yra miesto gyventojai.

Su kai kuriomis įmonėmis esame susėdę už derybų stalo ir pasidelioję skaičius. Tam, kad įmonė galėtų kas antrą dieną siųsti mašiną į Vilnių ir atgal, pirmiausia jai yra reikalingas automobilis, kainuoja jo eksplotacija, draudimas, kuras. Taip pat tam reikalingas vairuotojas. Tuo tarpu pas mus įmonė viską gauna už tą pačią kainą. Įmonės yra paskaičiavusios, kad naudotis mūsų paslaugomis joms yra 40 procentų pigiau. Mes esame pasiskaičiavę, kiek mums kainuoja kuras ir amortizacija – nors mums lieka mažas likutis, bet mums to pakanka.

Kiekviena įmonė marketinginiu būdu stengiasi prisitraukti klientų. Mūsų įmonė yra išleidusi į apyvartą 80 000 kortelių, kurios galioja visus 2010 metus. Su tokia kortele Kauno gyventojai Kaune ir visoje Lietuvoje gali nuvažiuoti kilometrą už 1,5 lito.

Mes taip pat lepiname ir savo klientes įmones. Pavyzdžiui, jeigu pas juos iš užsienio atvažiuoja svečiai ir jie prašo miniveno arba mikroautobuso, kuomet reikia paimti 6-7 žmones, karts nuo karto mes siunčiame savo limuziną už tą pačią kainą, kiek kainuoja taksi. Kas mėnesį 2-3 kartus įmonėms rengiame po tokią akciją. Žinoma, jų klientai arba kolegos iš užsienio būna labai patenkinti.

0.00%0.00%  Loading ...

Bėda su tais lietuviais, kad be kažkokio užvedančio variklio jiems sunku atostogauti. Bet didžiausių miestų gyventojai po truputį atranda, kad didžiausios vertybės yra sveikata, poilsis ir ramybė. Kiekvienas kurortas atranda savo nišą: jeigu Palanga yra trečioji mūsų religija, Druskininkai yra didysis kurortas su įvairiomis atrakcijomis, Nida skirtas užsienio turistams ir turtingesniems lietuviams, tai Birštonas save pristato kaip didmiesčių gyventojui skirtą poilsio vietą.

Kol kas prognozuoti turistų srautus sudėtinga, nes daug priklausys nuo orų. Kuo geresnis oras, tuo didesni turistų srautai ir iš Lietuvos, ir aplinkinių šalių. Nors jau matome, kad poilsiaujančių lietuvių yra šiek tiek sumažėję, o užsieniečių srautas padidėjęs.

Sveikatinimui geriausia tinka savaitgalis, nes tam reikia šiek tiek laiko. Geriausia, kai žmogus atvažiuoja bent kelioms dienoms, pamiršta darbą, pakeičią aplinką. Pati kurortinė aplinka jau yra kitokia ir galima sakyti pati aplinka skatina sveikatinimo procesą.

Kalbant apie kainas, tai sanatorijos, kurios dalį lėšų gauna iš Ligonių kasų, o kitą dalį – iš privačių klientų, labai nenukentėjo. Apgyvendinimo įstaigas labai paveikė PVM padidinimas iki 21 proc. Labai gerai bus, jeigu visos jos atlaikys šio sunkmečio naštą. Maisto kainos kavinėse ir restoranuose yra pakilusios, tai tikrai matome.

75.00%25.00%  Loading ...

Paskutiniai metai, vadinamoji krizė, pakoregavo lankytojų srautus. Paskutinių keturių mėnesių duomenimis, maždaug suvienodėjo lietuvių ir užsieniečių, besilankančių Druskininkuose, skaičius. Po praėjusių, labai sunkių metų, atsigavimas per šių metų pirmus keturis mėnesius yra pastebimas. Svečių iš Rusijos padaugėjo dvigubai, vokiečių – apie 40 procentų, lenkų – penktadaliu, šiek tiek daugiau turistų atvyksta ir iš Latvijos bei Baltarusijos.

Manau, kad užsieniečiai ir toliau stabiliai važiuos iš šių išvardintų šalių. Tačiau mes tikimės, kad ši vasara ir visi metai tikrai bus geresni už praeitus metus. To tikėtis leidžia pirmųjų keturių mėnesių statistika – ji suteikia optimizmo po praėjusių „smūginių“ metų.

Tiek Birštonas, tiek Druskininkai, tiek jau išnykę iš žemėlapio Likėnai, atsirado vien todėl, kad jie turi natūralų mineralinį vandenį. Apie jį aplipo įvairaus profilio sanatorijos, net infrastruktūra yra sukurta gydymui.

Tačiau ne visi žmonės gali sau leisti gydytis ar ilsėtis sanatorijose, todėl Druskininkai pasirinko universalų kurorto vystymo kelią. Tai reiškia, kad mūsų mieste yra ne vien tik reabilitacija, ne vien tik sanatorinis-kurortinis gydymas, bet ir SPA, viešbučiai, sportas, atrakcijos, poilsis.

Aš manyčiau, kad turėtų pas mus dominuoti užsieniečiai. Bent mes to norėtume. Atvažiavęs ir palikęs pinigus kurorte ar sostinės kavinėje turistas prilyginimas eksportui. O ekonomikos variklis yra eksportas. Mano nuomone, turėtume orientuotis į užsienio klientą, aišku, nepamirštant ir lietuvių.

50.00%50.00%  Loading ...

Visų pirma, tai ačiū tiems, kurie padėjo mums vakar ir pasidalino savo mintimis socialiniame tinkle „Facebook“. Mes tuo labai džiaugiamės ir ateityje kalbinsim savo skaitytojus vis dažniau ir dažniau. Mums rūpi, kad mūsų turinys būtų ir jūsų turinys.

Dabar apie tai, ką perskaitėme lankytojų komentaruose ir nuomonėse. Tiksliau, ko neperskaitėme. Nė vienas neužsiminė apie kainas. Žinoma, tai kiekvieno piniginė – asmeninis žmonių reikalas. Be to, jeigu būtume kalbėję ir apie pajūrį, tada greičiausiai būtų pasipylę nuomonių „o kaip brangu...“. Nors tai tik spėjimas.

Vis dėlto Pinigų kartos komanda savo kailiu patyrė, kad apgyvendinimo paslaugos bent jau iki vasaros sezono pradžios Druskininkuose buvo gerokai žemesnės nei prieš dvejus-trejus metus. Už kambarį privačiuose svečių namuose mokėjom apie 30 proc. mažiau, o mėgstamoje kavinėje nepastebėjome padidėjusių kainų. Be to, žmonių buvo mažiau, todėl ir vandens pramogų parke ir kitaip pramogaujant nereikėjo nei laukti eilėse, nei stumdytis su kitais poilsiautojais.

100.00%0.00%  Loading ...

Dažniausiai kaimyninių šalių turistai, rusai, baltarusiai apsistoja Druskininkų ir Birštono kurortų viešbučiuose. Taip pat vokiečiai, Izraelio gyventojai. Be abejonės, vietiniai turistai taip pat apsigyvena viešbučiuose. Būtent lietuviai, kurie atvažiuoja savaitgaliais pailsėti, pasigydyti, papramogauti ir sudaro didžiąją daugumą lankytojų. Taigi šituose kurortuose vietinis turizmas yra gana populiarus. Ko nepasakysi apie pajūrio kurortus.

Dabar viešbučių užimtumas yra sumažėjęs. Šiais metais vieninteliai Druskininkai yra kurortas, kuriame užimtumas yra bent jau išlikęs toks, kaip ir praėjusiais metais. To nepasakysi apie kitus kurortus. Tad Druskininkai yra vienintelis kurortas, kurio rezultatai šiais metais džiuginantys. Apie Birštoną mes informacijos neturime, nes ten neturime savo atstovų – ten tiesiog nėra viešbučių, kurie galėtų pateikti duomenis. Tačiau nieko ypatingai gero šiais metais mes nesitikime.

Lietuvoje didžiausią antplūdį viešbučiai pajunta vasaros sezono metu. Jis prasideda balandį, o pasibaigia spalį. Druskininkus ir Birštoną dar gelbsti tai, kad tai yra tokie kurortai, kurie yra orientuoti į bet kuriuo metų laiku atvykstančius turistus: tiek žiemą, tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek ir rudenį ten galima ilsėtis. Tai juos gelbsti.

100.00%0.00%  Loading ...

Finansiniai sunkumai paveikė visus - dirbančius "normaliuose" darbuose, "laisvuosius" ir bedarbius. Nors "Sodros" ir VMI statistika sako, kad besiverčiančių iš autorinių atlyginimų ir verslo liudijimų smarkiai sumažėjo, sutikti laisvai samdomi profesionalai pasakoja kitas istorijas. Vieniems tai - paskutinis būdas užsidirbti pragyvenimui, kitiems - savo noru užtikrintai pasirinktas gyvenimo būdas.

Kaip galima suprasti, pagrindinės psichologinės problemos, su kuriomis susiduria nepriklausomi programuotojai, dizaineriai, tekstų kūrėjai ir kiti - visuomenės spaudimas, darbas vienatvėje bei vidinės disciplinos trūkumas. Kai kuriems vis dar keblu atsakyti konservatyviems giminaičiams į klausimą "tai kur dirbi?". Kitiems norisi kolektyvo, palaikymo darbuose bei turėti su kuo pasikalbėti prie geriamo vandens aparato. Tretiems sunku išlaikyti vidinę discipliną, kai nėra įprasto, "nuo devynių iki penkių" įrėminto ritmo - po finansiškai ir profesionaliai tuščių savaičių gali užgriūti darbų lavina.

100.00%0.00%  Loading ...