Henrikas Vaitiekūnas

Šita istorija yra paprasta, kaip Lietuva. Tik jos pradžioje dar galima retoriškai paklausti: „O kas gi mūsų gyvenime kainuoja šiek tiek brangiau, nei pinigai?“.

Skaityti viską

Antanas sakydavo: „Kaip tau gerai! Vytautas Landsbergis – jei užsimano ką nors tokio tautai pasakyti – turi paskambinti į televiziją ir pasiprašyti, kad kokia nors laida jį priimtų. O tu – nori nenori -  kiekvieną savaitę „eini“ į eterį ir šneki, kas ant seilės užeina...“

Skaityti viską

Rašinėlį turėčiau rašyti pasidėjęs Didijį lietuvių kalbos žodyną. Dar geriau, kad turėčiau kalbininko diplomą. Bet nei vieno, nei kito neturiu.  Turiu tik televizorių. Tą, kuris prieš minutę pasiūlė man aplankyti vieną visai nemažą Prekybos Centrą. Priežastis, kodėl turėčiau pasirinkti būtent tą centrą yra labai paprasta: tas centras, girdi, MYLI MAISTĄ (!).

Skaityti viską

Skaityti viską

Nesvarbu, kuriame pasaulio kampely bebūtum: jei netyčia užmetei akį į kažkur – gal viešbučio holo kampe – esantį ekraną, jei Tavo pasąmonė pakužda, kad toji pilis ir tas kryžių kalnas - tikrai matyti, o tas senamiesčio angelas yra būtent tas angelas, širdis tą akimirką neramiai suspurda, o kojos  į tą minkštais foteliais apstatytą kampą  per sekundę nuneša. Nes televizorius   - rodo Lietuvą.

Skaityti viską