“Merchants and Marauders”: Karibų piratų ekonomika

Jeigu jums nesvetimas aukso ir turtų troškimas -  tai jums turėtų būti labai artimos ir piratavimo temos ir legendos. Aš kalbu ne apie internetinį piratavimą, o apie pačius tikriausius viduramžių piratus, kurių romantizuoti nuotykiai kaitina mūsų vaizduotes. Na, žinote, Karibai, linksmasis Rodžeris, salos tvirtovės, gražios mulatės, Džonis Depas, kalbančios papūgos ir vienakojai bocmanai.

Beveik visos pramogų industrijos ieškojo savo etalono piratų tema – jeigu literatūrai pavyko jau seniai: pradedant Sabatinio kapitonu Bladu ir baigiant Stevensono „Lobių sala“, tai kinas tik pastaraisiais metais atrado laimintį receptą Deppo, Bloomo ir Keiros Knightley asmenyse ir pradėjo vieną po kito kepti „Karibų piratų“ tęsinius. Kompiuterinių žaidimų rinkoje irgi apstu klasika tapusių piratinių žaidimų, o štai stalo žaidimų dizaineriams niekaip nepavykdavo atrasti tinkamos formulės – tai vieni piratiniai žaidimai būdavo pernelyg abstraktūs, tai pernelyg primityvūs – nuplauk pirmas ir iškask lobį, tai pernelyg matematiški ir netekę „piratiškos“ dvasios. Tačiau industrija nepasidavė ir galiausiai dienos šviesą išvydo „Merchants & Marauders“ – aukštai kritikų ir žaidėjų vertinamas žaidimas, turintis ir strategijos, ir komercijos, ir karo, ir piratiškumo elementų. Žodžiu, visų būtinų nuotykinio žaidimo dėmenų.

„Merchants&Marauders“ negali pavadinti tradiciniu piratiniu žaidimu, nes nuo pat pradžių jis siūlo du pagrindinius kelius į pergalę – galima piratauti, plėšti laivus, skandinti, bėgioti nuo didžiųjų valstybių baudžiamųjų armadų ir pardavinėti priplėštus turtus piratus mylinčiuose uostuose. Arba galima būti pirkliu ir ieškoti, kur pigiai nusipirkti, o kur brangiai parduoti, vykdyti kelionių ir transportavimo misijas. Tiesa, pirklys bet kurią akimirką gali nusispjauti, iškelti juodas bures ir atsiduoti piratavimui, o štai iš piratų grįžti į pirklių gretas kur kas sudėtingiau.

O pradedant nuo bendro žaidimo vaizdo – jis tikrai gražus. Žaidimo lenta, vaizduojanti masyvų Karibų jūros baseiną su šešiolika teritorijų atrodo spalvingai ir patraukliai. Keturių skirtingų rūšių plastikiniai laivai nedidukai, bet patogūs ir neužgrūda lentos bei netrukdo skaityti lentoje atspausdinto teksto, kurio tikrai. Galybė įvairiausių kortelių irgi aukštos kokybės, o piešiniai ir „piratiškos“ citatos leidžia dar labiau įsijausti į žaidimo atmosferą.

Kaip ir sakiau – „Merchants&Marauders“ visų pirma akcentuoja piratinę temą. Prie to prisideda žemėlapis, kortelės ir kiekvieno žaidėjų individualiai sukonstruojama lobių skrynia, į kurią metamos uždirbtos auksinės monetos. Įvykių ir Misijų kortelės pasakoja įtikinamas istorijas ir reikia tik šiek tiek fantazijos, kad įsivaizduotum abordažu puoląs nekaltą ispanų prekybinę škuną, per audrą ieškąs paskutiniojo prieglobsčio Tortugos uoste, siaurame sąsiauryje bandąs išvengti galingo Prancūzijos baudžiamosios eskadros galeono ar Haičio uosto smuklėje klausąs naujausių gandų apie Karibuose siaučiančius piratus.

Ypač įspūdingai atrodo jūrų mūšių mechanizmas – kautynės labai tikroviškai, tačiau tuo pačiu greitos ir išvengia vienos didžiausių stalo žaidimų rykščių – nesibaigiančių kauliukų metimų. Čia pasirinkimai aiškūs, taisyklės ir pasekmės tikslios, tad net ir geriausiai ginkluotų fregatų mūšis neužtrunka ilgiau kaip penkių minučių.

Žaidimo mechanika irgi palaiko bendrą žaidimo idėją – visiems žaidėjams keliamas vienintelis tikslas: pirmiems surinkti 10 Pergalės taškų. O kaip tai bus padaryti – pačių žaidėjų reikalas. Galima klausytis Gandų ir tikrinti, ar jei teisingi, galima vykdyti uostuose siūlomas misijas ir gauti naudos arba atvirkščiai užsitraukti kurios nors iš žaidime figūruojančių keturių didžiųjų valstybių nemalonę. Galima tiesiog piratauti ir plėšti prekybinius laivus, o galima atvirkščiai – būti pirkliu, kaupti pinigus ir juos saugoti savo gimtajame uoste. Arba patykoti į gimtąjį uostą grįžtantį kitą žaidėją su pilnu triumu aukso ir jį apiplėšti iki paskutinio siūlelio. Arba galima daryti viską vienu metu.

Kaip ir visuose geruose žaidimuose – vienos aiškios pergalės strategijos nėra, svarbus taktinis planavimas, kada atviras ir kilnus pirklys virs niekingu piratu ir atvirkščiai, kada Ispanijos ir Prancūzijos persekiojamas piratas ims vykdyti Anglijos misijas, stos po švento Jurgio vėliava ir taps oficialiu Anglijos karaliaus remiamu korsaru.

„Merchants&Marauders“ nėra tobulas žaidimas, žaidžiant maksimaliam žmonių kiekiui gali tekti ilgiau palaukti savo įėjimo, kai kurie mūšių elementai turi pernelyg didelį sėkmės faktorių, tačiau minusus tikrai atperka puikiai sukurta piratinė atmosfera.