“Making of the president”: valdžios godulys

Kiti komponentai irgi nenusileidžia kokybe – gausybė žymeklių, papuoštų valstijų herbais ar primenančių reklaminius ženkliukus – „Kenedį į prezidentus“ ir maloniai  į rankas gulančių raudonų ir mėlynų kubelių rinkinys.

Netrukus jie dėstysis ant lentos ir žymės vieno ar kito žaidėjo persvarą, o kol kas tereikia įsidėmėti – mėlynieji yra demokratai, raudonieji – respublikonai.

Atskiras pagiriamasis žodis kortelėms – jos ne tik gražiai atrodo, bet dar labiau sustiprina temą – pavyzdžiui „Normano Vincento“ kortelė gali padėti Niksonui perimti tautos palaikymą penkiose valstijose ir tuo pačiu paaiškina kodėl – juodai balto to Normano nuotrauka ir informacinis tekstas, jog jis buvo įtakingas pastorius, kategoriškai priešinęsis, kad į Baltuosius rūmus būtų išrinktas katalikas.

Taigi – viskas gražu ir gerai, belieka pamatyti, ar „Making of the President“ išvengs daugumai karinių žaidimų (o tai karinis žaidimas, nors ir karas vyksta nematomame fronte) būdingos klaidos – jie labai sudėtingi, ilgi ir patrauklūs tik užkietėjusiems fanatikams.

Galiu iš karto pripažinti, kad žaidimas tokį egzaminą įveikia dešimtukui su pliusu. Taisyklės tikslios ir paprastos, jas greitai galima paaiškinti kitam žmogui, žaidimas užtrunka ne ilgiau kaip dvi valandas ir todėl nedvejodamas rekomenduoju išbandyti jį su geresniąja savo puse. Jeigu bežaisdami susipyksite, kai jūs lemiamu momentu išvesite Niujorko žmones į gatves, čia jau kitas reikalas.

Mechanika

Žaidimo mechanika tobulai elegantiška – varomoji jėga yra jau minėtos kortelės ir žaidėjai jau naudoja dvejopai: renka taškus savo rinkiminei kampanijai arba panaudoja kaip vienkartinį įvykį. Ir pasirinkimai beveik visada būna tolygūs ir labai sunkūs. Kai kurios kortelės gali padėti ar pakenkti konkrečiam kandidatui, tad varžovas turi stengtis, kad jos jokiu būdu neatsidurtų kito žaidėjo rankose.

Rinkiminės kampanijos taškai irgi naudojami įvairiai – galima stiprinti savo įtaką valstijose, galima vykdyti reklamines kampanijas ar akcentuoti visuomenei svarbias problemas – nuo ekonomikos iki žmogaus teisių. Interesų grupės ir žiniasklaida regionuose sprendžia, kurį kandidatą remti ir tai gali lemti labai daug ką – žiniasklaidos nemylimas kandidatas kartais net negauna teisės pasisakyti per vietines televizijas.

Kiekvieno ėjimo pabaigoje žaidėjai atsideda po vieną kortą ruošdamiesi didžiajam rinkimų kampanijos įvykiui – viešiems debatams. Jų metu taip įsijauti, kad ne tik dedi korteles, bet ir pats pradedi skelbti prezidentines tiesas – ekonomika turi būti ekonomiška ir panašiai.

Ir galiausiai ateina rinkimų diena – žaidėjai susirenka visą sukauptą politinį kapitalą, atlieka paskutiniuosius veiksmus svarbiausiose jiems valstijose ir prasideda balsų skaičiavimas. Žaidėjas, surinkęs bent 269 iš 537 rinkikų balsų ir tampa naujuoju JAV prezidentu.

Žaidimo elegancija, komponentai, mechanika ir taisyklių paprastymas daro jį tiesiog būtinu bet kurio žaidėjo kolekcijoje. Jis netinkamas vakarėliams, galbūt ne visai tinkamas šeimyniniams pasisėdėjimams, tačiau bus tikrai sudomins jūsų antrąją pusę, bičiulį ar giminę.

Jaunesniems žaidėjams Amerikos prezidento rinkimų tema galbūt šiek tiek svetima, bet kita vertus – kas gali atsispirti galimybei pakovoti dėl paties kiečiausio darbo pasaulyje.

„Making of the President“ esu žaidęs arti dešimties kartų, jis vis dar neatsibosta ir yra vienas labiausiai mano rekomenduojamų žaidimų, kuriuos galima įsigyti ir Lietuvoje.

Orientacinė žaidimo kaina: 130-140 litų