“Grand Cru”: vyndario verslo vadovėlis

Šie metai pasitaikė derlingi su vynininkyste susijusių žaidimų gamintojams – galima pavardinti bent kelis neseniai išleistus žaidimus – „Vinhos“, „King‘s Vineyard“, „Toscana“, „Vintage“ ir, žinoma, turbūt populiariausią ir geriausią – „Grand Cru“.

Apie jį ir kalbėsime. Vyndarystė bei vyno ekonomika net ir realiame gyvenime yra įdomus ir labai daug faktorių veikiamas procesas.  Juos simuliuoti ir bando „Grand Cru“, aprėpdamas visą procesą – nuo vynuogynų sodinimo iki paskutinio vyno statinių pardavimo derliaus šventės metu. Užduotis, sutikime, pakankamai ambicinga.

„Grand Cru“ tai vertinys iš prancūzų kalbos reiškiantis „didelis augimas“, o vyndarystėje jis naudojamas kalbant apie vynuogyno potencialą.

Tad stalo žaidimo pavadinimas – į dešimtuką. Nes tai dar vieno verslo žaidimas, kuriame svarbu procesas ir jo metu vykstantis augimas, kuris vėliau sudaro sąlygas dar didesniam augimui ir taip toliau. Kitaip tariant – versle dažnai naudojamas „sniego gniūžtės“ efektas gerai pritaikomas ir žaidime.

Kiekvienas žaidėjas pradeda su savuoju vynuogynu, kurį nuo pat pradžių pradeda vystyti – sodinti vynuoges, jas rinkti, spausti vyną, brandinti jį rūsiuose ir galiausiai mėginti jį parduoti tinkamu metu už didžiausią kainą. Žaidėjams prieinami ir įvairūs patobulinimai – nuo geresnių statinių iki talkon atėjusių kaimynų ar reklaminei kampanijai skirtų lėšų.

Iš finansinės pusės varomoji žaidimo jėga yra ne pinigai tiesiogiai, o paskolos. Mat nusprendęs užsiimti vyndaryste kiekvienas žaidėjas skolinasi iš banko ir naudoja paskolas žaidime. Pritrūkę pinigų žaidėjai gali imti tolesnes paskolas, tačiau kiekvieno ėjimo pabaigoje jų laukia nemaloniausias dalykas – palūkanų mokėjimas. Su paskolomis susieta ir žaidimo pabaigos mechanika – „Grand Cru“ baigiasi, kai kuris nors žaidėjas išsimoka bankui visas paskolas, arba nebegali susimokėti palūkanų ir bankrutuoja.

Dabar pažiūrėkime, ką randame žaidimo dėžėje. Pati žaidimo lenta stengiasi atlikti labai daug funkcijų – ir vynuogių aukcionus, ir derliaus švenčių laukus, ir atspindėti dėl paklausos-pasiūlos efekto kintančias kainas. Dėl to viskas labai sugrūsta ir kartais ima mirgėti akyse.

Žaidėjų lentelės – vynuogynai yra kur kas asketiškesni ir akiai malonesni. Viršuje – pavaizduotas vynuogynas, kuriame sodinamos vynuogės. Apačioje – rūsys, kur brandinamas vynas.

Taip pat žaidime rasime elegantiškai atrodančių vaikštukų, penkių rūšių vynuoges žyminčių kubelių, geros kokybės kortelių ir popierinių pinigų „frankų“.

Tad komponentai gal ir neišverčia iš koto, tačiau visiškai atitinka tą lygį, kurio galima tikėtis iš modernaus neseniai išleisto stalo žaidimo.

Pats žaidimas padalintas į metus, per kuriuos įvykdomos dvi fazės – vynuogyno vystymas ir metų pabaigos veiksmai.

Vystydami vynuogyną žaidėjai turi labai platų veiksmų pasirinkimą – netgi devynis, todėl žaidime iš karto atsiranda stiprus laissez faire – leiskite daryti – efektas, kai pasirinkimo laisvė yra beveik neribota ir tokia tampa nuo pat žaidimo pradžios. Žaidėjai gali dalyvauti vynuogių sodinukų pirkimo aukcionuose (kiekvienai vynuogių rūšiai – Syrah, Cabernet, Merlot, Pinot Noit ir Gamay – vyksta atskiri aukcionai), gali pirkti sodinukus tiesiai už didžiausią kainą, gali gerinti savo vynuogyną kitais būdais, gali nuiminėti derlių ir išspaudę vyną dėti jį į rūsius, gali pardavinėti vyną ir gali vykdyti reklaminę kampaniją didindami kažkurios vynuogių rūšies vyno paklausą.

Antrojoje fazėje prasideda vyno derliaus šventė, kurioje prestižo taškais apdovanojami daugiausiai vyno pardavę vyndariai, vyksta vyno brendimo procesas (mat skirtingų vynuogių rūšių vyną galima pardavinėti skirtingos brandos periodais) ir suvedami finansiniai rezultatai – žaidėjai moka palūkanas ir gali imti papildomą paskolą, arba grąžinti vieną iš jau turimų.

Žaidimas baigiasi vienam iš žaidėjų bankrutavus arba sugrąžinus visas paskolas ir nugalėtoju skelbiamas daugiausiai pinigų surinkęs vyndarys.

Stiprioji „Grand Cru“ vieta – ekonominės veiklos simuliacija. Žaidimo taisyklės paprastos, tačiau jos labai aiškiai ir logiškai sudėlioja žaidimo eigą, kurioje iš karto atsiranda daug trumpalaikių ir ilgalaikių sprendimų. Tarsi realiame gyvenime galima matyti, kaip plečiasi tavo vynuogynas, kaip keičiasi vyno paklausa ir pasiūla rinkoje, kaip sunku valdyti ir plėsti verslą tik iš apyvartinių lėšų vengiant skolinimosi ir didėjančių įsipareigojimų bankams.

„Grand Cru“ turi tarsi dvigubą dugną – jį nesunku ir malonu žaisti neformalioje šeimyninėje aplinkoje, tačiau prie stalo susėdus patyrusiems ir rimtiems strateginių žaidimų mėgėjams pats žaidimas tarsi transformuojasi ir tampa sudėtingas bei sunkus, kai netgi mažiausia klaidelė ar netinkamu laiku priimtas sprendimas gali kainuoti pergalę. Tikrai retas kuris ekonominis žaidimas turi abudu veidus – paprastai jie būna skirti arba vienai, arba kitai žaidėjų grupei, tad „Grand Cru“ ne tik labai tiksliai ir gražiai atspindi temą, bet ir pataiko į didelę žaidimų mėgėjų auditoriją. “Grand Cru” gali žaisti nuo 2 iki 5 žaidėjų, optimaliausias laiko ir intensyvumo santykis tikriausiai būtų 3-4 žmonės.

Žaidimą galima įsigyti ir Lietuvoje, orientacinė kaina – apie 135-140 litų.