“Šerlokas”

Šerlokas Holmsas, be abejo, yra vienas mylimiausių televizijos ir kino kūrėjų herojų. Turbūt būtų nelengva suskaičiuoti, kiek kartų vis skirtingas Šerlokas savo Baker 221B rezidencijoje grieždavo smuiku ir dedukcijos metodu spręsdavo pačias sudėtingiausias bylas.

Guinesso rekordų knyga tai padarė už mus – Šerlokas Holmsas yra labiausiai ekranizuotas personažas, 211 filmų jį vaidino 75 aktoriai, o pirmasis pasirodymas įvyko jau 1900 metais.

Vaikystėje augome su tarybiniu Šerloku – ironiška, bet tas Šerlokas buvo kur kas artimesnis Arturo Conan Doyle‘io vizijai negu holivudinis nesusipratimas, kurį sukūrė ir sequelus sėkmingai kepa Guy Ritchie, Jude Law ir Roberto Downie Jr. trijulė. Filmas, žinoma, smagus, daug specialiųjų efektų, tačiau šerlokiškos dvasios aš ten neradau net ir pasitelkęs dedukcinį metodą.

Arturas Conan Doyle‘is pats to nežinodamas tobulai paruošė Šerloką Holmsą mažajam ekranui ir TV serialo formatui. Vienas apsakymas – viena serija – viena byla, tačiau viršuje susijungia serialo arka – Šerloko dvikova su savo amžinuoju priešu daktaru Moriarčiu. Bet vis dėlto apsakymų nėra tiek jau daug – kiek dar kartų galime žiūrėti istorijas apie Baskervilių šunį, skandalą Belgravijoje ar šokančius žmogeliukus.

Pasirodo,  kad galime. Ir dar gi išsižioję.  Britų nacionalinis transliuotojas BBC po užsitęsusios šerlokiškos adaptacijos tylos, o gal įsiutęs dėl holivudinio išsityčiojimo iš, ko gero, britiškiausio personažo, nusprendė sukurti naują versiją. Modernią ir perkeltą į šiuos laikus.

Taip atsirado „Šerlokas“.

Prisipažinsiu, išgirdęs apie tokią vos ne „šventvagišką“ BBC planą buvau nusiteikęs labai skeptiškai. Kokie dar modernūs laikai, koks dar kanonų nesilaikymas? Šerlokas Holmsas priklauso karietų ir dujinių žibintų Londonui, ką jis dabar naudosis internetu ir GPS, kad spręstų savo bylas? Buvau ir teisus, ir neteisus.

Internetu ir GPS naudojasi ne Šerlokas, bet daktaras Vatsonas. Jis dar ir tvytina, ir bloggina. Nėra karietų ir žibintų, bet yra neįtikėtinai, tiesiog neįsivaizduojamai geras TV serialas.

Metę iššūkį tradicijai autoriai liko ištikimi pačiai Šerloko Holmso dvasiai – siužetinėse linijose lengvai atpažįstami apsakymai, kurie labai gracingai perkelti iš XIX amžiaus į XXI amžiaus Londoną. Ir perkeliant jie nieko neprarado, o tik laimėjo. Visų personažai charakterių bruožai išlaikyti, tačiau išryškinti ir pastiprinti tarsi naudojant natrio gliukomatą – Šerloko genialumas, irzlumas, nesugebėjimas bendrauti su aplinkiniais ir tuo pačiu trapumas seriale dar labiau akcentuojamas ir jam jau galima diagnozuoti sociopatiją. Daktaras Vatsonas – praėjęs Afganistano karo pragarą –  ištikimas, drąsus ir beviltiškai bandantis susitvarkyti asmeninį gyvenimą, kas yra beveik neįmanoma, kai turi reikalų su Šerloku Holmsu.Vienas pagrindinių serialo ypatumų, išskiriančių jį iš kitų adaptacijų – jis neįtikėtinai greitas ir pilnas intelektualių specialiųjų efektų. Ne sprogimų ar mosavimo kardais žaliame fone, o būtent intektualiųjų. Už vizualinius sprendimus, kaip Šerlokas raso SMS žinutes arba vaikosi nusikaltėlį po Londoną naudodamasis GPS serialas vertas atskiro apdovanojimo.

Šerloką Holmsą puikiai vaidina kylanti žvaigždė, nepaprastai išraiškingas Benedictas Cumberbatchas, o jį idealiai papildo mąslus ir neretai aklavietėse Holmso dėka atsiduriantis daktaras Vatsonas ir jį vaidinantis vienas mėgstamiausių mano britų aktorių Martinas Freemanas

Dar vienas pagiriamasis žodis scenarijui. Seniai jau nemačiau serialo, kur vos ne kiekvienas dialogas nušlifuotas iki tobulumo, įtampą keičia komedijos blyksterėjimai, o pagrindinius veikėjus puikiai papildo antraplaniai. Seriale nėra nereikalingų dalykų – tai, kas šmėkšteli pradžioje ir atrodo reikalingi tik greitesniam momentui, turi prasmę ir svarba serijos pabaigoje.

Puikus scenarijus, fantastiškas operatoriaus, montuotojo ir režisieriaus darbas, prie širdies ir akies limpantys aktoriai, pagarba klasikiniam Holmsui ir visa emocijų gama, kurią pajunti žiūrėdamas – „Šerlokas“ galėtų būti idealus ir neprilygstamas TV serialas, tačiau jis turi vienintelę ir nepataisomą bėdą – yra velniškai trumpas. Pirmąjį sezoną sudaro tik trys epizodai (tiesa, pusantros valandos trukmės), antrąjį, kurį nuo sausio pradėjo rodyti BBC, irgi tik trys.

Žinoma, norisi daugiau, bet puikiai supranti, kodėl taip pasielgė serialo kūrėjai – televizinis genialumas yra toks retas dalykas, kad jo negali būti per daug.

„Šerlokas“ yra absoliučiai privalomas pamatyti. Ir ne vieną kartą.