“House of lies” – mėgstantiems verslo konsultantų paslaugas

Ne taip jau dažnai atsiranda TV serialas, kurio apžvalga idealiai atitinka šio interneto portalo profilį. Ir visai nekeista – juk verslo procesai yra tokie boooring. Negi palyginsi su vampyrais, korumpuotais politikais ar paslaptingomis salomis Ramiajame vandenyne.

Nepalyginsi netgi su sekso manijos apimto rašytojo nuotykiais Los Andžele. Galbūt tik teisininkų klano peripetijas mėgsta TV prodiuseriai, bet tai jau visai kita istorija. O “Mad Men” sėkmę būčiau linkęs labiau priskirti teisingai išnaudotam “vintage” žanrui, o ne pagrindinei jo temai – reklamos verslui.

Na ir štai pagaliau - “House of lies” serialas, kuris atskleidžia verslo konsultantų darbo užkulisius, jų schemas ir smegenų pudrinimą naiviems klientams. Be abejo, tai komedija, ne abejo, tik puritoniškąją Ameriką šiurpinančioje kabelinėje televizijoje ir be abejo, nepraustaburnėje Showtime, kurioje jis labai gerai papildo ten įsitvirtinusi “Californication”.

O gal net ir lenkia – pagal keiksmažodžių, papų ir sekso scenų kiekį. Serialo autoriai aiškiai to ir siekė – parodyti nešvarą ir perversijas, kurios dominuoja moralinių principų nekamuojamame versle.

“House of lies” gerai atitinka ir savo pavadinimą – savo namą iš melų stato antra pagal dydį verslo konsultantų kompanija, kurios smogiamajai komandai, skraidančiai po visą šalį ir “konsultuojančiai”, o gal tiesiog melžiančiai pinigus vadovauja charizmatiškas, bet nei lašelio moralės ar skrupulų neturintis Marty Kaanas, kurį su įspūdinga energija vaidina Donas Cheadle’as.

Energija “House of lies” liejasi per kraštus – serialo kūrėjai supranta, kad karštligiškai besikeičiančioje humoro serialų rinkoje įsitvirtinti nebus lengva, todėl įjungia maksimalų tempą – narkotikai, lesbietiškas seksas, pasitarimuose dalyvaujančios striptizo šokėjos ir, žinoma, dažnai gan taikliais pokštais besišaudanti Kaano komanda, keliaujanti išdulkinti smegenų dar vienam potencialiam klientui.

Per tą skubėjimą serialas kartais pamiršta pagrindinę giją – verslo konsultavimo užkulisius – ar jai tiesiog nelieka laiko, todėl susidaro šioks toks kratinio įspūdis. Tie, kurie tikisi daug ką sužinoti apie tai, kaip dirba verslo konsultantai, kol kas turi tenkintis nuotrupomis. Žinoma, serialas ką tik startavęs ir dar tik įsibėgėja ir ieško tinkamiausių priėjimo prie žiūrovo kelių, bet kai jis prisimena savo pagrindinę idėją atrodo labai  neprastai – pilotinė serija tikrai smagiai parodė Amerikos bankų “credit crunch” problemą ir kaip verslo konsultantai iki ausų prisidirbusio banko vadovą traukia į “Forbes” viršelį kaip Amerikos gelbėtoją.

Būtent idėjos šviežumas ir pritraukia žiūrovų ir kritikų dėmesį, tačiau serialui reikia apsispręsti, į kurią pusę jis norės patraukti. Jei pasirinks “humorus vulgaris” žanrą – jo gyvenimas gali būti pakankamai trumpas, kabelinėse televizijose šito gero netrūksta. Tačiau jei jis nuspręs pasukti sudėtingesniu – kandžios satyros, pašiepiančios korporatyvinę Ameriką ir atmiežtos teisinga sekso ir keiksmažodžių iliustracijų doze – tuomet “House of lies” turi neblogus šansus įsitvirtinti ir lygiuotis į jau kultinį statusą įgijusią “Californication”.