“Alcatraz”: mėgstantiems pučiamą miglą

Kaip minėjau pristatydamas televizijų tarpsezonio naujienas – „Alcatraz“ buvo pirmoje laukiamiausių antrosios sezono dalies premjerų vietoje. Pirmojoje dalyje visi labiausiai laukė „Terra Nova“ ir liko smarkiai nusivylę, dabar gi lūkesčius turėjo pateisinti „Alcatraz“.

Kodėl? Visų pirma dėl J.J.Abramso pavardės serialo kūrėjų sąraše. „Alias“, „Fringe“ ir „Lost“ kūrėjas jau tapo TV rinkos frančize, tačiau tai dar nereiškia, jog produktas automatiškai bus toks pats geras kaip ir „Lost“. Su ta pačia problema susiduria Steveno Spielbergo gerbėjai, kurių dievaitis klijuoja savo pavardę visur, kur tik papuola ir neretai ant labai abejotinos vertės filmų ar serialų. Kiti faktoriai – tai neabejotinai didelio biudžeto FOX produktas, be to jame vaidina vienas ryškiausių „Lost“ herojų – Jorge „Hurley“ Garcia.

Pats siužetas pristatytas visai įdomiai – 1960-aisiais uždarius turbūt žymiausią JAV kalėjimą Alkatrazą buvo paskelbta, jog jame buvę keli šimtai kalinių perkelti į kitas vietas. Tačiau tai buvo neteisybė – kaliniai tiesiog dingo, pradeda atsirasti mūsų laikais ir tuoj pat imasi savo nešvarių darbelių. Tuo susidomėjusi policininkė ir komiksų parduotuvės savininkas/Alkatrazo ekspertas tuoj pat patraukia įslaptintos valstybinės tarnybos, kuri turi tvarkytis su grįžtančiais kaliniais, vadovo dėmesį.

Serialas įsibėgėja, parodytos keturios iš trylikos planuojamų pirmojo sezono serijų ir galima daryti pirmąsias išvadas. Visų pirma, scenaristai nubrėžė labai aiškius ir griežtus rėmus, nepalikdami vietos improvizacijoms. Kiekvienoje serijoje atsiranda naujas kalinys (serijos būtent taip ir pavadintos – jų vardais ir pavardėmis), remdamiesi senajame Alkatraze sukaupta medžiaga pagrindiniai herojai mėgina atsekti gijas, ką ir kodėl jis daro ir jį sugauti. Dalis serijos vyksta mūsų laikais, dalis per flashbackus grįžta į paskutines Alkatrazo dienas. O kiekvienos serijos gale tvarkingai mum pakišamas cliffhangeris, kuris „Lost“ stiliumi prikišamai parodo – „žiūrėkit, kaip čia viskas keista ir nesuprantama, mes nesame tik procedūrinis policinis serialas, yra sudėtinga scenarijaus arka, bet jums nieko nepasakysime aiškaus, žiūrėkite ir spėliokite“.

Iš visų trijų komponentų stipriausiai atrodo sugrįžimas į senąjį Alkatrazą ir jo viduje verdančios intrigos, neapykanta, smurtas ir tų būsimųjų keistųjų dalykų užuomazgos. Pabaigoje rodomi elementai, nuo kurių turėtume išsižioti ir sakyti „Oho!“, kol kas atrodo nelabai natūraliai ir serialas persistengia mėgindamas įtikinti mus, jog jis antroji “Lost“ inkarnacija.

Silpniausia yra procedūrinė dalis, galbūt scenaristai taip smarkiai susikoncentravo į didžiąją paslaptį, kad pamiršo duoną kasdienę – pabėgusių kalinių gaudymą. Intrigos čia nedaug, policiniai metodai primityvūs, tad norisi kuo greičiau sulaukti arba flashbacko arba baigiamojo cliffhangerio.

Tačiau didžioji „Alcatrazo“ bėda, kurią bus labai sunku ištaisyti pirmajame sezone, slypi ne procedūrinėse silpnybėse ar pritemptose užuominose. Kad ir kaip keista, bet apskritai silpniausia serialo vieta yra jo veikėjai. Jie stereotipiniai, neturintys asmenybių ir visiškai neįdomūs. Net ir Jorge Garcia yra tik blyškus to paties Hurley šešėlis, nors scenarijaus autoriai begėdiškai nukopijavo tuos pačius charakterio bruožus – kaip sakoma, kam taisyti tai, kas nesugadinta. Nemažai kritikų lygina „Alcatrazą“ su „Person of interest“ (apie jį jau rašėme šiek tiek anksčiau, tačiau dabar matant, kaip kyla serialo kokybė ir kaip jis virsta nesustabdoma reitingų mašina, reikėtų dar kartą grįžti prie jo baigiantis pirmajam sezonui) – abu serialai yra procedūrinės dramos su stipriu mistikos elementu. Tačiau jų veikėjus skiria praraja – „Person of interest“ turi fantastiškai pagrindinį duetą, kurie ne tik žavi savo dialogais, bet ir kiekvienas turi sudėtingą asmenybę ir praeities bagažą, kurį serialas atskleidžia neskubėdamas ir nedidelėmis dozėmis. To „Alcatrazui“ trūksta katastrofiškai ir tik viltis, kad veikėjams bus įpūsta gyvybės bei vis labiau intriguojantys paskutiniųjų serijų cliffhangeriai neleidžia statyti jo į vieną gretą su „Terra Nova“ prie Didžiųjų Nusivylimų Sienos.

Kol kas.