“La clé” Klaipėdoje

„Laklė“, „laklė“ – klakatuoja  Klaipėdos gurmanų padangė, mokosi dar vieno prancūziško žodžio. Tik pusmetį dirbantis bistro tapo nauja madinga vieta pajūryje: atsivesti užsieniečius svečius („pas mus ne tik kugelius ir vėdarus valgo“), pavakaroti su įdomesnių patiekalų išsiilgusiais draugais („pasiilgau midijų, gal ketvirtadienį į La clé?“), mėgėjų pasigirti ir pasipuikuoti geidžiamu rojumi („įsivaizduoji, vietų vakar nebuvo, būtina iš anksto rezervuoti. Kokia populiari vieta. Dievaži, turim nueiti“).

Bistro įsikūręs Teatro aikštės prieigose, gražiame fachverko pastate. Lauke pasitinka keli skoningi balti mediniai staliukai, tačiau pavakarė žvarboka, lendam į vidų. Bistro nedidelis, akcentas – atvira virtuvė. Virėjų darbą gali stebėti kompanija prie didžiulio apvalaus stalo bei dar pora staliukų. Likę 6 staliukai „ištremti“ į kitą salę. Ten pat keliaujame ir mes.

Staliuką rezervavome telefonu – išsigandom, kad reikės arba sėdėti lauke žvarbiu oru, arba suplanuoti vizitą kitam vakarui. Deja, visai be reikalo. Pora staliukų buvo laisvi visą laiką kol vakarieniavom.

Taigi, mus pasitinka, pasodina, atneša meniu. Viskas vyksta greitai, maloniai ir be jokio perdėto a la draugiškumo. Padavėja pasiūlo ypatingą dienos patiekalą – jautienos kulninę su pomidorais, keptais grybais ir bulvėmis (28 Lt) . Beje, šis pasiūlymas parašytas ir ant laiptų stovinčioje lentoje lauke. Susigundau. Kompanionas išsirenka troškintą triušieną grietinėlės padaže su bulvių – morkų piure ir keptom daržovėm (29 Lt). Užkandžiui pasirenkame įdomiai skambančias skumbrės „straganinos“ salotas (16 Lt). Dar nedidelis meniu siūlo paragauti graikiškų bei šefo salotų (salotų lapai, pomidorai, avokadas, mocarela, vytintas kumpis ir t.t.). Iš karštų dar galėjome rinktis keptą rifešerio filė su keptais žirneliais, keptom bulvėm , balto vyno ir žolelių padažu (32 Lt), įdarytą ėrieną (35 Lt) arba jautienos troškinį – burgungiškai (29 LT).

Kol laukiame užsakytų patiekalų, esame „užverčiami“ maloniomis smulkmenomis: litru šalto vandens su plonyčiais plonyčiais agurko griežinėliais; ant medinės lentutės atkeliauja geras gabalas sviesto su žolelėm, prieskoniuotos alyvuogės, traški šviežia duonelė. Deja, sviesto, nors ir dovanoto, skonis neypatingas – žolelių visai nesijaučia. Na, bet pirmam kirminui užkimšti tinka. Beje, jei tas kirminas labai didelis – galima sviesto ir alyvuogių bei duonelės įsidėti patiems papildomai. Tai ir daro prie gretimo staliuko susėdusios panelės.

Laukdama salotų, dairausi aplink. Interjeras santūrus, vyrauja taip dabar visur pamėgtas baltai rudas koloritas, kurį pagyvina spalvingi abstraktūs paveikslai ar vienas kitas stilizuotas raktas, suprantama,  gi „la clé“  tai „raktas“. Įdomu, ką juo šį vakarą atrakinsim? Kokius naujus skonius, kvapus, pojūčius? Ir ką galėtų lotyniškai ant sienos užrašytas Cicerono posakis „Geriausias prieskonis – alkis“ reikšti? Alkanas sukirsi viską?

Salotos pateikiamos ant medinės lentelės bei rudo vyniojamo popieraus. Virėjas iki tobulybės ištreniruotu judesiu užpila po lašelį saulėgrąžų aliejaus (o gal kažkokio paslaptingo padažo?) ant kiekvienos bulvės skiltelės, pasiūlo šviežiai maltų pipirų. Skumbrė švelni, tirpsta burnoje. Tačiau pačiam patiekalui trūksta vientisumo. Nemaloniai tarp dantų girgžda stambūs druskos kristalai – jos tikrai perdaug. Salotos parinktos banalokos, viską išgelbėja nebent bulvių skiltelės. Bistro šūkis -  „kūrybinga virtuvė“, tad palikėčiau ties šiuo patiekalu dar šiek tiek padirbėti, paieškoti kūrybiškesnio derinio.

Kol atneša karštus patiekalus, tenka šiek tiek panuobodžiauti, praalkti – o tai labai gerai, prisiminkit, ką Ciceronas sakė.

Troškinta triušiena pasirodo dvejopa – krūtinėlė sausoka, o kulšelės puikios. Didžiausios pagyros – bulvių – morkų košei. Saldus morkų skonis, tinkamas sviesto kiekis – tobula. Keptos  daržovės (morkos, cukinija) – traškios, tvirtos struktūros, neištižusios.

Toliau ragaujame jautienos kulninę. Rojus įvairių kremzlių gerbėjams! Kitą kartą tokio patiekalo gal ir nesirinkčiau, bet buvo įdomu paragauti. Pati mėsa savotiška, lyg būtų sukryžminta jautiena su tvirta želė. Padažas šiek tiek prėskokas ir nematau žadėtų pomidorų. Bulvės išvirtos su visa odele ir švelniai sutraiškytos, pievagrybiai lengvai apkepti svieste – labai gardūs.

Desertui pasirenku balto šokolado pyragą su braškėmis (9 Lt). Trijų sluoksnių pyragaitis atrodo įspūdingai, bet, matyt, man trūksta to pagrindinio prieskonio – alkio.

Valgau pyragaitį be entuziazmo, bandau suprasti ar man skanu, ar ne. Bet turbūt pasiekta tokia stadija, kad viskas darosi neskanu. Todėl į „La clé“ būtinai dar sugrįšiu. Noriu tas duris atverti iki galo.

Eiti, jei esate atviri naujovėms ir Jūsų negąsdina 2 puslapių meniu.

Neiti, jei esate alergiški prancūziškai virtuvei ir norite 20 puslapių meniu.