“Vapiano”

Sveiki! Šiandien keliaujame pavakaroti į neseniai Vilniuje atsidarytą restoraną „Vapiano“. Buvau jame lankiusis kelis kartus kelionių metu, tad naujiena apie jo atsiradimą Lietuvoje buvo labai maloni.

Pirmiausia apie jo neįprastumus. Padavėjų čia nerasite, nes viskas veikia pusiau savitarnos principu. Prie kiekvieno įėjimo yra kasa, tačiau nebijokite, avanasu mokėti nereikės.
Maloni darbuotoja paklausia ar esame čia buvę ir žinome kaip elgtis. Čia buvę nesame, tačiau kaip elgtis žinome, tad instruktažo neklausome. Gauname kortelę, neatsitraukę nuo kasos paimame meniu ir pabandome apsispręsti ko norime.

Rinktis yra iš ko: užkandžiai, sriubos, salotos, makaronai ir picos. Turbūt jau aišku, kokios šalies virtuve „kvepia“ meniu? Apsisprendusių laukia atskiros eilės prie skirtingų patieklų grupių. Mano pasirinkimas yra pomidorų sriuba ir Cezario salotos, tad keliose eilėse stovėti nereikės. Jeigu, pavyzdžiui, pasirinktumėte salotas ir makaronus, teks stovėti dviejose eilėse.

Mano eilė prieina gana greitai, guvios ir linksmos merginos pasiteirauja ko norėčiau. Sriuba, žinoma, jau išvirta, tad jos tereikia tik įpilti. Į ją gali papildomai (nemokamai) įberti skrebučių, Parmezano sūrio arba įpilti grietinėlės. Procedūra paprasta, tačiau maloniausia, kad mergina į sriubą įdeda baziliko šalelę, kurią šviežiai nuskynė nuo šalia stovinčio krūmelio. Prie sriubos pasiūlo šviežios duonos. Salotas paruošia prie mano akių per kelias minutes ir sudeda į gražų dubenėlį. Po to kai paruošia maistą, reikia paduoti kortelę, gautą prie kasos įeinant.

Jeigu pasisekė ir eilė neilga, po daugių daugiausiai dešimties minučių galėsite mėgautis šviežiai paruoštu maistu. Prie makaronų situacija ta pati – kai ateina jūsų eilė, pasirenkate norimą makaronų formą ir padažą. Makaronus verda ir padažą paruošia prie akių per akimirksnį. Vaikinai nepamiršta jūsų pakalbinti ir parekomenduoti deserto. Vienintelis nepatogumas stovint keliose eilėse tas, kad gali ataušti prieš tai pasiimtas patiekalas. Tačiau niekas nedraudžia pirma suvalgyti vieno, o tada stoti į eilę prie kito. Mokėsite vis tiek vienu kartu, nes turimoje kortelėje tiesiog registruojamas kiekvienas užsakymas.

Prisėdę patinkančioje vietoje, patiekalus dar galite pasigardinti pagal skonį, nes ant kiekvieno staliuko yra stovas su aliejumi, actu, druska ir pipirais malūnėliuose. Man prieskonių neprireikia, nes sriuba puiki. Saldžiarūgštė, tiršta, vienalytė – tikras rojus skonio receptoriams. Prie jos patiekta duona dar šilta, minkštu vidumi ir traškia šviežia plutele.

Čia pagaliau atradau normalias Cezario salotas. Šios teisingos sudėties – iš Romėniškųjų salotų lapų, skrebučių, Parmezano drožlių ir ančiuvių padažo. Padaže buvo grūdėtųjų garstyčių, kurių skonis permušė ančiuvius, todėl man, asmeniškai, truputį nepatiko, tačiau bendras įspūdis tikrai neblogas.

Apėmus entuziazmui, nueinu ir į kitą restorano pusę, prie baro ir desertų. Saldumynai atrodo šviežiai ir gardžiai. Apžiūrėjusi visus, užsisakau šviežio sūrio pyrago ir arbatos. Pyrago gabalas dosnus, papildomai dar apliejamas trintų braškių padažu. Paragavusi ir vėl neturiu prie ko prikibti – kepinys dangiškai švelnus, purus, minkštas, prie jo puikiai dera braškių rūgštelė.

Smaguriauju, klausausi lounge muzikos ant minkštos sofos su pagalvėlėmis ir maloniai bendrauju. Puikus atokvėpis po savaitės darbų.

Išeiti galite kada tik panorėję, nelaukdami padavėjų ir sąskaitų. Išeidami, prie kasos paduodate kortelę su visais savo užsakymais ir susimokate. Aš už sriubą, salotas, arbatą ir pyragą sumokėjau 39 litus. O kol skaičiuoja grąžą, galima prisiminti vaikystę ir pakramtyti guminių meškučių, kurių dubenėlis stovi tiesiai prieš nosį.

Eiti, jei mėgstate šviežius makaronus lėkštėje, o ne ant ausų.

Neiti, jei pageidaujate būti padavėjų apšokinėtas.