„Meat lovers pub“

Meat lovers pub mane suintrigavo jau senokai, kuomet jie dar buvo įsikūrę Žvėryne. Tačiau apsilankyti mėsos mylėtojų namuose prisiruošiau tik dabar, kai jie persikėlė į Šv. Ignoto gatvę. Čia kadaise sėkmingai veikė Briusly (dabar jie Islandijos g.), tad buvusieji šioje vietoje turėtų su manimi sutikti, kad interjeras nuo pirminio sumanymo labai nenutolo. Tiesa, pagyrų nusipelno apšvietimo sprendimai.

Nežinau kaip Jūs, bet aš, dar prieš apsilankant kokiame nors restorane, susikuriu galimą vaizdinį apie tą vietą, tad šis buvo toks – įvairi mėsa ir įvairūs jos paruošimo būdai, galbūt lauke stovinti didelė kepsninė, kur, pavyzdžiui, ant iešmo sukasi ėriukas (vegetarai turbūt neskaitys apžvalgos apie vietą kur renkasi mėsos garbintojai?). Ir dar, tikėjausi, kad išauš diena, kai Lietuvoje bus galima paragauti išties gero kepsnio. Mėsos mylėtojų namai, pasirodo, pripažįsta tris pagrindines mėsos rūšis – vištieną, kiaulieną ir jautieną, kaip ir didžioji dauguma Vilniaus restoranų (žinoma, paklausa ir sukuria pasiūlą).

Šeštadienio popietę Meat lovers pub aptikome tik du laisvus staliukus, padavėjas, kuris dar ir darbuojasi už baro, matyt dėl laiko stokos, patingėjo mums papasakoti apie siūlomą meniu, mat visa pasiūla išdėstyta lentoje ant sienos. Ką gi, pabendrauti ir rekomendacijų išpešti nepavyko, tad pastoviniavę priešais kreidele išrašytą meniu apsisprendėme labai greitai.

Užkandžiai (skrudinta duona, mėsos kukuliai ir sparneliai) nesuviliojo, salotų pasirinkimas (su vištiena arba su jautiena) nenustebino, tad teko rinktis iš pagrindinių patiekalų – mėsainio, jautienos kepsnio ir kiaulienos vėrinukų (iš anksto atsiprašau, jei ką netiksliai pavadinsiu, tiek teįsiminiau nuo lentos, o internete meniu nepavyko rasti). Laimėjo mėsainis (16 Lt), labai mėgstu naminius ir kokybiškus mėsainius ir jų esu ragavusi išties nemažai, tad buvo įdomu palyginti. Čia mėsainis ruošiamas iš maltos jautienos ir kiaulienos, nors aš kažkodėl tikiu, kad jautiena labiau tinkama mėsa šiam reikalui. Užsisakome alaus ir laukiame (alus siūlomas čekiškas, vokiškas ir lietuviškas), laukiame, laukiame… dar nužiūriu pro šalį keliaujančius patiekalus, beje, sparneliai atrodė išties neblogai. Praėjus geram pusvalandžiui voilà, mėsainiai ant mūsų stalo.

Pagrindinės mėsainio sudedamosios dalys elementarios, o sėkmė, sutikite, priklauso nuo kokybiškų produktų ir, kaip paaiškėja vėliau, nuo sugebėjimo jų nesugadinti.

Bandelė – klasikinė, pabarstyta sezamo sėklomis, kokią galima rasti kiekviename prekybos centre ir kuri (spėju) galioja pusę metų, galėjo būti šiltesnė; mėsa – nieko nereikalingo, gerai pakepta, sultinga; padažas – majonezas su raugintų agurkų gabalėliais, neblogas, tačiau jo labai jau nepagailėta; griežinėlis sūrio, pomidoras, svogūnai, skanu, kažkur per viduriuką, bet iki tobulumo tikrai trūksta. Šalia mėsainio bulvytės – pliusas už tai, kad ne šaldytos ir baisus minusas už patingėjimą paruošti, bulves buvo permirkę aliejuje ir atrodė tarsi būtų iškeptos vakar.

Pabaigę savuosius mėsainius, išsiaiškinome, kad šis meniu yra pastovus, retkarčiais paįvairinamas vienu kitu nauju patiekalu. Ką gi, minimalizmas restoranų valgiaraščiuose man jau savaime yra teisingas, tik norėtųsi, kad tie keli patiekalai būtų išties nepriekaištingi savo kokybe ir paruošimu. To linkiu! O pati vieta, su meat lovers, tarsi niekuo ir nesusijus, na, nebent šeimininkai taip išreiškia savo meilę mėsai.