“Rasos virtuvė”

Dažnai taip nutinka, kad kol gaudai jautį pievoje, nepastebi žvirblių rankoje. Taip atsitiko ir man – žvalgydamasi restoranų „pro objektyvą“ praleidau dienos pietų kavines. „Rasos virtuvę“, įsikūrusią „Lietuvos Energijos“ pastate, parodė geras mano bičiulis. Jau anksčiau susidomėjusi klausiausi apie dideles lėkštes salotų, neįveikiamas lėkštes sriubos ir pusės stalo dydžio kepsnius, kol vieną dieną neištvėriau ir paprašiau mane ten nusivežti.

Ilgai galvojau, ar rašyti apie šią vietą, nes mažiausiai norėčiau konkurencijos pietų eilėje, kuri kartais nusitęsia ir iki laiptų, bet sąžinė man neatleistų, jei nuslėpčiau tokią kavinę.

Vos atėjus į akis krenta stovas su meniu. Peržiūrėjusi asortimentą, tikrąja to žodžio prasme, išsižiojau – pasirinkimas milžiniškas. Yra daug žuvies patiekalų, kas gana retas reiškinys per dienos pietus, ir ne iš pigios jūros lydekos, o jūrų ešerio, jūrų velnio, ryklio kepsniai, pangasijų „Kijevas“.

Mėsos yra įvairių rūšių: ir vištiena, ir jautiena, ir kiauliena, ir aviena. Patiekalai įvairiausi – maltinukai, kepsniai, suktinukai, troškiniai. Gausu blynelių ir makaronų patiekalų, salotų. Tarp sriubų yra net grikiai su pienu. Iš vėžių išmuša meniu esančios sraigės su sviestu ir česnaku. Beveik visų patiekalų galima rinktis mažą arba didelę porciją. Didelė porcija sriubos yra 450 g – tai pilna didelė lėkštė, karšto patiekalo pilna porcija neįveikiama fizinio darbo nedirbančiam ofiso tarnautojui. Tad užtikrinu – maža porcija daugiau negu pakankama.

Belaukdama eilėje pastebiu kalną mažučių bandelių po 10 centų. Jos su grūdais, gražiai apkepusios ir tarsi kviečia paragauti, tačiau prie mano pasirinktų šaltibarščių ir blynelių tikrai netiks, tad neimu.

Užsakymas vyksta taip – išsirinkęs patiekalą prieini prie baro, papasakoji ko nori, susimoki ir gauni stovelį su numeriu, neatsitraukiant nuo kasos susirenki reikiamus įrankius ir eini patogiai įsitaisyti ir laukti užsakymo.

Belaukiant maisto mane stebina stalo įrankių dizainas ir kokybė, lėkščių gražumas, minkštos kėdės, sofos, baldų naujumas ir švarumas. Kavinės interjeras, paprastas, tačiau labai tvarkingas.

Greitai sulaukiu „mažos“ porcijos šaltibarščių. Maža porcija nė kiek ne mažesnė negu standartinė porcija kitur. Bičiulis mirkteli – aš tau sakiau! Tokių skanių šaltibarščių dar niekur nevalgiau. Jie sodrūs, tiršti, nerūgštūs ir švieži. Šalia patiektų bulvių taip pat nemažai ir jos skanios. Šaltibarščiai tokie skalsūs, kad antrojo patiekalo jau beveik nesinori. Bet apetitas auga bevalgant, todėl į blynelius su špinatais kimbu su malonumu. Blyneliai didesni negu „norma“, patiekti su grietinės ir sviesto padažu, todėl labai sotūs.

O dabar maloniausia dalis – kainos. Pagal porcijų dydį ir maisto kokybę jos tikrai nedidelės. Blyneliai kainuoja apie 6 litus – galbūt tiek pat kiek kitose kavinėse, tačiau čia jie didesni, daugiau įdaro. Didelė porcija mėsos troškinio kainuoja apie 12 litų, tačiau ir mažos užtenka labai sočiai pavalgyti.

Kol parašiau apžvalgą, apsilankiau šioje kavinėje ir antrą kartą. Šį kartą už mažas porcijas šaltibarščių ir kalakutienos troškinio sumokėjau lygiai 10 litų, tačiau nesugebėjau visko įveikti.

Vienintelis trūkumas tas, kad meniu retai atnaujinamas, tačiau jis toks gausus ir įvairus, kad tie patys patiekalai ne greitai turėtų pabosti.

Bendras verdiktas:

Eiti, jei esate įjungę biudžeto taupymo programą – vienos porcijos užtenka dviem.

Neiti, jei galvojate, kad ši apžvalga – ištrauka iš fantastinio romano.