“Meksika”

Kol mūsų restoranų ir kavinių apžvalgininkė Vilma Jonauskė atostogauja ir mėgaujasi šiluma, „Pinigų kartos“ komanda pasuko į šiltųjų kraštų virtuvę. Trys burnos šįkart jūsų teismui pateikia restorano „Meksiką“ apžvalgą.

Šis restoranas įsikūręs Vilniuje, Naujamiesčio rajone. Nors Algirdo gatvė toli gražu nėra pati jaukiausia mieste, tačiau gero maisto kavinių joje netrūksta. Be „Meksikos“ čia rasite ir keletą neblogų kinų virtuvės atstovų bei jau „Pinigų kartos“ aplankytą ukrainietiškų patiekalų restoraną „Boršč“.

„Meksiką“ iškeliavome prieš pat penktadienio vidurdienį. Į restoraną žengėme gurgiančiais pilvais ir ruošėmės kuo greičiau prisikirsti, tačiau mus sustabdė padavėja. „Laisvų vietų nėra, teks palaukti bent 15 minučių“, – tarė ji. Peržvelgę pietaujančius nusprendėme, kad restorano darbuotoja šiek tiek perdėjo – keli staliukai jau rinko pinigus ir apmokėjo sąskaitas.

Pastovėję apie 10 minučių tarpduryje atsisėdome prie staliuko pirmame aukšte. Į antrą aukštą nelipome, nes patikėjome padavėja „kad ir ten laisvų vietų nėra“, tačiau mums prieš nosį užlindusi porelė rado vietą mums virš galvų.

Dar prieš praverdami „Meksikos“ duris nusprendėme, kad vienas iš mūsų išbandys dienos pietus, o likusieji pasirinks patiekalus iš pagrindinio meniu, tačiau pernelyg neišlaidaus. Nors lubų neturėjome, tačiau viršyti 30 litų kiekvienas nenorėjome.

„Meksikoje“ lankėmės jau ne pirmą kartą, todėl viskas buvo gana įprasta. Panašu, kad šis restoranas turėjo taikytis prie esamų patalpų, o ne patalpos buvo pritaikytos jam. Staliukai išdėstyti dvejose salytėse pirmame ir antrame aukšte. Pagrindiniai interjero akcentai – meksikietiškos skrybėlės sombrero, Šv.Mergeles skulptūrėlės ir vėliavos vėliavytės. Sienos išdažytos ryškiomis spalvomis, tačiau jos nevargina lankytojų. Nors to reikėtų klausti padavėjų, kurios čia praleidžia ištisas dienas. Beje, „Meksika“ visada stebino maloniu ir neįkyriu aptarnavimu.

Šis kartas taip pat nebuvo išimtis, tačiau pietų metas darė savo. Užsisakę užkandį, kuris valgomas rankomis, likome be servetėlių, o dienos pietus pasirinkęs kolega ilgokai laukė jam priklausančio vandens su citrina ir apelsinais.

O dabar svarbiausia – maistas. Iš pagrindinio meniu užsisakėme užkandį „Nachos“ (sūriu užkepti kukurūzų traškučiai su jautiena, pupelėmis, jalapenais), „Tacos“ laivelių su vištiena, “Burrita” su jautiena, o dienos pietums pasirinkome kopūstų sriubą ir vištienos kepsnelį su kukurūzų koše. Pirmiesiems patiekalams jokių – priekaištų. Užkandžio „Nachos“ traškučiai buvo traškūs, mėsa nekliuvo tarp dantų, o tirpo burnoje, sūris nesitąsė po visą lėkštę, o padažas prislopino aštriųjų ingridientų skonį. Kolega palankiai įvertino aštroką kopūstų sriubą.

Antrajam patiekalui pasirinkau „Tacos“ laivelius su vištiena. Tai – traškios kukurūzų geldelės su vištiena, paprikomis ir kukurūzais, užkepta sūriu. Šiek tiek nuvylė vištiena – ji buvo kietoka, o laivelių traškumo nespėjau įvertinti, nes bandžiau įamžinti kiekvieno patiekalo išvaizdą maža filmavimo kamera. Pats kaltas. Malonu, kad garnyras buvo tikrai šviežias.

Kolegė pasirinko jau seniai pamėgtą „Burritą“ su jautiena ir skaniaisiais padažais už 16 litų. Jautiena buvo minkšta ir sultinga, o visi kiti „Burritos“ ingredientai (įvairios daržovės, padažas) liežuvio nedegino ir skonio neužgožė. Prie „Burritos“ kiekvieną kartą garnyras tas pats – švieži kopūstai. Kažin, čia meksikietiška tradicija ar lietuviškas prieskonis…

Dienos pietus valgęs kolega nusivylė vištienos kepsnelio dydžiu. Anot jo, tokia porcija tik suerzina vyro skrandį, tačiau patiekalo paruošimą įvertino teigiamai: vištiena, priešingai nei mano atveju, nebuvo kieta, o kukurūzai ir padažas puikiai tiko garnyrui.

Dienos pietus sumokėjome 12 litų, o patiekalai iš pagrindinio meniu kainavo apie 25 litus. Taigi tai nėra pati brangiausia užeiga Naujamiestyje, tačiau ir joje atsiskaityti gana keblu. Čia jau kelis metus, norint mokėti kortele, o ne grynaisiais, reikia keliauti prie baro. Iš antro aukšto, manyčiau, super nepatogu.

Eiti – jeigu nesate išrankus interjerui ir mėgstate skanų, nors ne itin tradicinį maistą

Neiti – jeigu nepatinka protingos padavėjos ir aštresnis skonis burnoje