“Rosso Arancio” – beveik kaip Italijoje

Idėja, kur lankysimės šią savaitę, gimė spontaniškai. Vaikštinėjome „Ozo“ prekybos centre ir sesuo, pamačiusi ledainę „Rosso Arancio“ prisiminė girdėjusi, kad joje kepamos labai skanios picos. Nusprendėme patikrinti, ar tai tiesa.

Ledainėje lankėmės po darbo, todėl pasirodė keista, kad joje buvo užimti vos keli staliukai. Pirma kilusi mintis, kad kainos nemažos, todėl ir lankytojų nedaug. Bet vėliau žmonių prisirinko. Didžioji dalis – su mažais vaikais. Nežinau, kas ką labiau traukia į ledainę: mažieji smaližiai savo tėvus ledų paragauti, ar tėvai vaikus kokybiško ir skanaus maisto, nes ledainė skelbiasi naudojanti tik aukščiausios kokybės maisto produktus, be dirbtinių dažiklių ar kvapiųjų medžiagų.

Ledainės salė šviesi, erdvi, bet mano manymu, staliukų joje per daug. Stilingos odinės kėdės pristumtos labai arti viena kitos. Jeigu salė būtų pilna valgytojų, kaimynai ne tik girdėtų vienas kito šnekas, bet ir puikiai matytų kas kieno lėkštėje. Tačiau mes turėjome progą nesigrūsti, o jaukiai įsikurti ir vakarą leisti niekieno netrukdomi. Ledainėje tėvams patogu vaikus įtaisyti į stilingas ir patogias vaikiškas kėdutės. Mano ausį taip pat džiugino senos geros Adriano Celentano, Toto Cutugno ir kitų gerai žinomų italų dainininkų melodijos.

Aptarnavo mus labai operatyviai. Meniu atnešė iš karto, o pasiteirauti ko norėtume užsisakyti, atėjo net per greitai. Mes dar nebuvome spėję iki galo peržiūrėti meniu. Didžiausią meniu dalį, kaip ir turėtų būti, užima ledai. Daugiausia, didžiulės taurės su kelių rūšių ledais, plakta grietinėle ir papuošimais. Taip pat, meniu yra picų (10,90 Lt – 21,90 Lt) bei sumuštinių.

Aš vakarienei pasirinkau „Romėniškąją“ picą su virtu kumpiu ir mocarela (mažos kaina – 14,90 Lt, didelės – 18,90 Lt). Ir aišku, neatsilaikiau prieš desertą. Ragavau ledų taurę pavadinimu „Didysis šokoladas“ (17,50 Lt).

Paragavus pirmą picos gabaliuką, iš karto prisiminiau pietus Venecijoje. Plonas, minkštas padas, itališki prieskoniai, puikaus skonio mocarela ir virtas kumpis. Viskas būtent taip, kaip, aš įsivaizduoju, turėtų būti tikroje itališkoje picoje. Nors iš kartu valgiusiu draugų, išgirdau pastabų, kad ji netinka lietuviškam skoniui, nes turi per mažai visokiausių ingredientų. Bet man pica patiko. O pamačiusi desertą, apstulbau. Elegantiška spalvoto stiklo taurė, kelių rūšių ledai, plakta grietinėlė, skoningi šokoladiniai papuošimai, ir visko labai daug. Nors esu didelė saldumynų mėgėja, desertu pasidalinau ir vistiek jaučiausi apsalusi. Ledai, ypač šokoladiniai buvo puikūs, sodraus skonio, ne per daug riebūs. Bet grietinėlės man pasirodė per daug, be to ji buvo nesaldi ir „sausa“. Smagu tai, kad norint paragauti ledų, nebūtina pirkti visos taurės. Atskiroje ledainės dalyje, gerai matomoje ir prieinamoje iš prekybos centro vietoje, galima nusipirkti norimų ledų rutuliuką. O jau vėliau suvalgyti jį prie staliuko, ar pakeliui namo.

Eiti: jei mėgstate italų virtuvę, picas, o ypač ledus.

Neiti: jei mieliau sukirstumėte porciją cepelinų.